Be to, kad šiais metais į Vilnių grąžinti tiesioginiai skrydžiai į gerus Europos miestus, ant scenos ir su debiutiniu albumu sugrįžo (grįžti su debiutu – tai mane ir pačią stebina) grupė „Brassbastardz“. Pakalbėti apie pastaruosius reikalus susitikome Antakalnio kavinėje bare, kur kvepėjo žirnių sriuba. Pokalbio reziumė – judant lėtai lydi atsitiktinumai.

Brassbastardz tai Daiva (DivahDee), saksofonininkas Alvydas, trimitininkas Rimeikis, broliai Aleksos, multiinstrumentalistas Aleksandras ir DJ Justas Fresh

Savo debiutinį albumą „Waiting…“ išleidžia po aštuonių metų nuo susikūrimo

Viršelyje galva iš Aušros Norkutės kolekcijos „Tabletė“, fotografuota ant Ševčenkos loftų stogo

Albumui pabaigti turėjo mažiausiai penkis deadine‘us

Rimti konkurentai britų flegmatikų grupei „The Yardbirds“, kurie antrąjį albumą išleidžia po 35 m.

Didžiausias šių metų įvykis, kad padėjo tašką ties albumu ir pagaliau nusprendė nebetobulinti. Valio!

Akivaizdu, sparčiai populiarėti jiems ne tikslas

Žodžius dainoms kuria Daiva, padeda Alvydas, Giedrė iš „Pieno Lazerių“

Sugrįžusių naujokų naujokai lietuvių grupės „InSearch“ ir „Jing’a‘Ling“

Paskutinė girdėta daina Shanios Twain (priverstine tvarka pokalbio metu Antakalnio bare)

 

 

Matome Daivą, daug grojančių bernų – tad kuo „BrassBastardz“ skiriasi nuo „Saulės Kliošo“? Daiva: Skiriasi stilistika, nors aš dainavau ir repavau tiek „Klioše“, tiek su „Brassais“.

 

Gal „Brassbastardz“ muzika brandesnė? Aurimas: Klausytojas dažniausiai nepastebi, ar tu kūrei dešimt metų ar metus – jei tau muzika patinka, tai patinka. Mes galbūt patys per tą laiką subrendome. „Brassbastardz“ prasidėjo netgi dar anksčiau už „Kliošą“. Bent jau pradėjome apie tai svajoti ir galvoti Daivai tik atėjus į „Kliošą“. Senokai… kai pagalvoji.

Bet juk tai nereiškia, kad esate lėta grupė! Ypač jei kalbame apie muzikos dinamiką. Daiva: Ne, bet esame išsiblaškę. Pagaliau turime vadybininką Ištvaną. Jo organizuotumas mus veža.

 

Daiva, o tu nepasiilgsti „Kliošo“? Daiva: Nnnnne. Aš vis tiek su jais praleidžiu kažkiek laiko. Mano sesė dabar yra „Saulės Kliošo“ vokalistė. Jie irgi įrašinėja albumą, tad aš padedu jai. Be to, mes esam iš tos pačios muzikantų chebros (juokiasi). Visi mes čia mainomės muzikantais, susijungiam į eksperimentinius projektus ir pan.

Poruojatės? Alvydas: Poruojasi gyvūnai, mes ne (juokas). Na, kartais vienas į kitą meiliai pasižiūrime, bet viskas ir baigiasi žvilgsniais. Tiesa, Amūras yra prasisukęs tarp dviejų grupės narių.

 

Ar nesunku išlaikyti grupę, kai ji yra kiek pasibarsčiusi po pasaulį?Pavyzdžiui, būgnininkas Marius Aleksa – Londone. Alvydas (grįžo nuo bankomato): Be galo sunku. Tačiau Marius su Domu turi ir savo džiazo grupę. Be to, Marius (tas pats, kuris muša būgnus Leonui ir Jazzu, aut. past.) pradeda groti su pasaulinio garso žvaigždėmis. O „Brassbastardz“ branduolys – aš, Daiva, Aurimas ir Ištvanas. Štai, pavyzdžiui, šiandien repetuosim rytdienos koncertui su kitu būgnininku, nes Marius Londone. Tačiau, aišku, pirmenybę teikiame jam.

 

Debiutinis albumas vadinasi „Waiting“ ir tai, matyt, susiję su tais ilgais aštuoneriais metais kūrybos be debiutinio albumo? Aurimas: Taip (juokiasi). Bet dabar jau prarovė, tad antro albumo tikrai neteks ilgai laukti. „Waiting…“ pavadinimas gimė savaime, kaip ir daugelis dalykų šioje grupėje. Gabalai buvo ne vieną ir ne du kartus perrašinėjami. Kai kurių galutinės versijos nuo pirminių pasikeitė neatpažįstamai . Esame kritiški sau.

 

Kas jums dar įvyko per atsitiktinumą? Aurimas: Pavyzdžiui, „Brassbastardz“ plokštelės ir akiniai. Toks vengras Zackas (albume yra netgi jam skirtas gabalas,aut. past.) kuria akinius iš plokštelių, kino juostų ir pan. Įrašėme savo muzikos į vinilą ir jis mums pagamino vardinę saulės akinių kolekciją iš plokštelių, kuriose yra išgraviruota „BrassBastardz“ muzika. Taip pat atsitiktinai mums ponas Ruokis kadaise pasiūlė ir grupės pavadinimą. Priėmėm, tik dar pridėjom raidę „z“ gale… kad būtų dar sudėtingiau ištarti. Grupės vadybininkas Ištvanas į grupę įsiliejo irgi atsitiktinai. Taip pat visiškai atsitiktinai per „5Nizzos“ vyrukus mūsų gabalas buvo nupirktas vienam rusų filmui.

 

Tikrai? Įdomu! Kokią sceną iliustruoja jūsų gabalas? Daiva: Scena juokinga, bet apie meilę: rodo boksininką, kuris žiūri į plakatą, kuriame pozuoja patraukli juodaodė, tuo metu ir užgroja mūsų „Sunrise Sunset“.

Pafantazuokime, kaip atrodytų jūsų grojamas grūvas, jei jis turėtų fizinį pavidalą? Alvydas: Manau, jis būtų panašus į ciferblatais , dantračiais, įvairiaspalviais cilindrais, įvairiom pompelėm, vamzdžiais apkarstytą nesustabdomai
puškuojantį senovinį garvežį, kuris kartais sustoja, kad keleiviai pasigėrėtų peizažais. Tada veža toliau, smarkiai veža.

 

Žodžiai: Inga Norke
Vaizdas: Rūta Jankauskaitė

 

13

0