MENŲ SPAUSTUVĖS INFOTEKA
Spektakliai išsinešti

Infotekos pagrindą sudaro Britų tarybos perduota kolekcija
Veika darbo dienomis (išskyrus pirmadienį) nuo 13 iki 19 valandos.
Naujokiška, nes populiarina kūrybingos visuomenės idėjas naujausiais leidiniais
Kur? Šiltadaržio skersgatvyje Vilniaus senamiestyje



Trys Infotekos „gerai“:

1. Infotekoje yra tiek gerų dalykų, kad čia užsukus pradingsta laiko pojūtis.

2. Infotekoje kvepia knygomis, gerais filmais ir žurnalais.

3. Paskaičius ar pažiūrėjus vaizdo įrašų galima iš karto kulniuoti į spektaklį gretimoje salėje.

„Menų spaustuvė“ pastaraisiais metais tapo tikru naujokų inkubatoriumi. Nuo teatro naujokų ir naujokų tėvo iki šį kartą pristatomos, geriausia nauja vieta pretenduojančios tapti infotekos. Ji yra orientuota į menus. Ypatingai daug dėmesio skiriama scenos menui. Nebūtina laukti, kol LRT2 parodys norimą spektaklį. Infotekoje galima rasti, pažiūrėti ar pasiimti namo, pavyzdžiui, Eimunto Nekrošiaus spektaklių įrašų.

KINO TEATRAS „PASAKA“
Filmai, atrinkti rankomis ir širdimi

Nuo atidarymo rugsėjį sulaukė 17 207 lankytojų, o tai yra 34 414  akių
Kvadratūra (nuostabus žodis) 464 kv. m.
„Pasakos“ įkūrėja ir narsioji širdis Greta Akcijonaitė išėjo motinystės atostogų, ją pakeitė Rūta. Gali būti, kad kai skaitysite šį žurnalą, pasauliu jau kvėpuos naujas jaunausias „Pasakos“ žiūrovas



Kino teatro „Facebook“ profilis turi daugiau nei 8 000 gerbėjų
Populiariausia „Pasakos“ salė – video salė. Norinčiųjų ten švęsti gimtadienius taip netrūksta, kad tenka salytę rezervuoti iš anksto
Video salėje vyko MTV B-day fotosesija, po kurios kiek nukentėjo užuolaidų karnizai
Už elektrą „Pasaka“ kas mėnesį susimoka apie tris–keturis šimtus litų

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA
Privaloma erdvė save gerbiančiai moderniai šaliai

Užima virš 10 000 kv. m.
Pastato tūris – 57 800 m3
NDG jau aplankė apie 50 000 kultūringų žmonių
Kur? Konstitucijos pr. 22, Vilniuje
Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis
Įeiti susimokėjus 10 Lt
Naujokiška, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo modernaus muziejaus

Lietų kiaurai leidusį Nacionalinės dailės galerijos pastatą sutvarkė ir jis tapo nauja lankytina vieta Vilniuje. Tiesa, išliko pirmosios galerijos architektų Gedimino Baravyko ir Vytauto Vieliaus suprojektuoto originalaus pastato forma ir išplanavimas. Naujo projekto dalis yra NDG administracijos pastatai, kuriuos „Pravda“ vadina „juodomis dėžėmis“, ir didžioji parodų salė. NDG gera būti, o išėjęs iš tų erdvių toliau gali mėgautis vaizdais – iš NDG pozicijos atsiveria intensyvus ir patrauklus miesto vaizdas.

ŠMC SKAITYKLA
Įkvėpimas dažniausiai būna baltas

Paskutinis užsakytas leidinys – „The New Yorker“ prenumerata 2 metams
Kur? Vokiečių g. 2, Vilniuje, pirmam aukšte, durys šalia „ŠMC parduotuvės“
Skaityklos architektai ir dizaineriai – olandai
Iš kadaise buvusio „Info labo“ liko 100 % teorijos knygų, apie 30 % monografijų
Įsimintiniausi skaityklos įvykiai, kai ten patenka dar net neišleistos knygos (pirmoji tokia –monografija „A Long Time Between Suns“)
Lankytojai čia palieka atverstas knygas su rekomendacijomis
Vyksta vienos knygos parodų serijos
Nežinomas skaitytojas nežinomoje knygoje paslepia pinigų skaitytojo kavai 

Skaityklos priešistorė – 1999 m. įkurtas „Info labas“. 2006 m. ŠMC fojė buvo įgyvendintas meninis-architektūrinis Valdo Ozarinsko projektas „Fojė“, radikaliai pakeitęs šios informacinės erdvės įvaizdį. Sparčiai didėjant meno leidinių kolekcijai, buvo nuspręsta išplėtoti ir atnaujinti „Info labo“ veiklą. ŠMC veikla lemia, kad jo skaityklos kolekcija skiriasi nuo, pavyzdžiui, į scenos menus besiorientuojančios Menų spaustuvės „Infotekos“ ar judančių vaizdų medijoms skirtos Meno avilio „Mediatekos“ kolekcijų.

DEŽAVU
Butikas, bet jame niekas šunišku veidu nevaikšto paskui

Užima 60 kv. m.
Kur? Savičiaus g. 4, Vilniuje
Spintą butiko gale įkūrėja Gintarė susapnavo ir ilgai tokios ieškojo
Pavadinimas gimė Gintarei vairuojant automobilį
Drabužius savininkė atrinkinėja savo rankomis, pasitikėdama savo skoniu ir širdimi

„Kai nusiperki naują rūbą – kuri naują jo istoriją, o kai nusiperki seną – pratęsi jo pasakojimą savuoju“, – tokiomis mintimis prasidėjo „DeŽavu“ kūrimas. Buvusiose įvaizdžio namų patalpose vintažininkė Gintarė vasarą įkūrė butiką. Idėja kilo skrendant lėktuvu į Londoną. Tada ji mintyse pamatė, kaip jis turi atrodyti, kaip skambėti, kaip padaryti, kad žmonės drąsiai eitų ir matuotųsi, kad kiekvienas kampelis ką nors pasakotų. Manome, kad jai pavyko.

ŪKIO BANKO TEATRO ARENA
Teatras be karšto šokolado ir pasivaikščiojimų ratais

Užima 3100 kv. m.
Nuo atidarymo balandį areną aplankė 40 000 žmonių
Namai OKT, ACH, GIT teatrams
Kur? Olimpiečių g. 3,Vilniuje, Sporto rūmų šone
Naujokiška, nes erdvė didelė, demokratiška ir moderni bei tikina neparsiduosianti pigiems renginiams

Ankstesni pastato valdytojai „pasistengė“, kad nuo sporto arenos laikų pastate neliktų beveik nieko, t.y. jokios įrangos. Tačiau tai į naudą – arena atsišviežino iš pagrindų ir atvėrė duris į pertvarkytą alternatyvią erdvę, kuri yra lengvai transformuojama (bet kam: „AIR“ koncertas, Cholinos spektaklis, cirko pasirodymas, mados šou ir kt.) ir demokratiška (suprask, eiti žiūrėti teatro gali su džinsais bei sportbačiais ir būsi kaip daugelis kitų atėjusiųjų). Tačiau bet kokių renginių arena neįsileidžia. Vadovas Valdas, paklaustas apie galimybę surengti kaimo popsisto (pavyzdžiui, Radži) koncertą, pasipurtė ir tepasakė: „akivaizdu, kad didžioji dalis šiandienos Lietuvos popscenos atlikėjų mūsų kriterijų neatitinka.“ Taip ir toliau!

JALTA
Kavinė baras medžių užuovėjoje su kiemu, šiltnamiu, palėpe ir aštuntojo dešimtmečio kurortine architektūra

Vakarui madinga varyti į „Jaltą“
Oficialiai tai yra ekologiško maisto restoranas
Virtuvėje sukasi Julija ir Tomas pasikeisdami
Iš nuolatinio meniu triumfuoja blynai su Valdo ožkos sūriu ir namine svogūnų uogiene
Kur? Vykinto g. 17A, Žvėryne
Užėjus į „Jaltą“ norisi neskubėti
Iki šiol sklando legendos, kaip menininkai Urbonai, į nuomotą autobusą susodinę draugus ir šildydami juos degtine, vežė į tuomet dar mistinę vietą (iki oficialaus atidarymo) nostalgišku pavadinimu.

„Jalta“ – vieta, kurios Vilniui trūko. Visų pirma dėl to, kad ji ne senamiestyje. Kad ji medinė. Kad ten patiekalai gaminami iš ūkininkų ekologiškų produktų. Kad ne visų ten besilankančiųjų veidai pažįstami. Tai alternatyvus sezoninės virtuvės restoranas. Tačiau nei kainos, nei įpareigojimas sėdėti tiesiai į šalį sukiojant tik akis nėra restoraninis. Ten nerasi daug naujų baldų ar brangių detalių. Vietoje jų, restauruoti stalai, kėdės ir antikvariniai daiktai, minkšti kampai ir pritaikytas apšvietimas. Be to, sakyk, kuriam restorane sekmadieniais vyksta turgus?