Jau šį penktadienį, gali ruoštis eiti į klubą WOO, kuriame akis ir ausis malonins GO GAGA vaizdingoji diskoteka. Treniruok akis, nes bus į ką pažiūrėti. Vienas įdomesnių vakaro svečių - Nuno iš VJ komandos Video Jack. Su juo ir kalbamės apie vaizdus, internetą, muziką ir Lietuvos logotipą.

Labas. Kaip priklauso - keli sakiniai apie tave.
Aš esu Nuno Correia - naujosios medijos menininkas iš Portugalijos. Šiuo metu gyvenu Suomijoje ir esu šioks toks mokslininkas Media Lab Helsinki. Dauguma mano darbų slepiasi po Video Jack vardu.

Tai kaip atsiradai vaizdų meistro - VJ’aus vietoje?
Iš esmės VJ’auti pradėjau dėl dviejų priežasčių. Visų pirma - aš muzikantas, todėl norėjau savo pasirodymams pridėti daugiau vizualumo. O antroji priežastis dar paprastesnė. Lisabonoje su savo bičiuliu André Carrilho stebėjome portugalų VJ darbą klubuose ir pagalvojome, jog mudu galėtume irgi neprasčiau pasirodyti. Taigi taip pradėjome kurti audiovizualinius pasirodymus ir greit tapome puikaus klubo Lux rezidentais.


Nuno Correia (kairėje) su kolega André Carrilho

Girdėjau, jog sukiojiesi ir akademiniuose sliuoksniuose. Ką ten veiki?
Apie naująsias medijas universitete dėstau nuo 2000-ųjų. Tai Portugalijoje dariau iki 2006-ųjų, o dabar dėstytojauti tenka Suomijoje. Iš esmės studentus supažindinu su praktine ir teorine naujosios medijos meno ir dizaino pusėmis. Tačiau dabar daugiausiai tenka dėstyti apie naujųjų medijų programavimą. Iš esmės visos mano paskaitos paremtos tuo, ką darau su Video Jack. Dažnai per paskaitas sugalvoti projektai būna įgyvendinti pasirodymų metu.

Mokslas yra mokslas, bet kaip atsiranda pačios vizualizacijų idėjos?
Žinoma tai komandinio darbo su André rezultatas. Jis animuoja, aš programuoju. Įkvėpimo semiamės iš pačių įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, dabar bandome vaizdu paversti Bulgakovo knygą “Meistras ir Margarita”.



Muzikos klipai, vizualizacijos ir pan. jau keičia mūsų požūrį į muziką. Kaip manai, kaip su muzika “elgsimės” artimoje ateityje?
Man atrodo, jog jau labai greit klausytojas taps ne tik vartotoju, bet ir dalyvaus kuriant savo mėgstamą muziką. Iš esmės klausytojas taps pats sau prodiuseriu ar DJ’umi. O taip pat atsiras daugiau kontaktų su kitais panašios muzikos mėgėjais. Jau dabar matome socialinių tinklų įtaka tam, kaip klausomės muzikos. O taip pat, dėl prietaisų kaitos muzika taps daug vizualesnė. Muziką galėsime žiūrėti tiesiogine šio žodžio prasme.

Tavo CV parašyta, jog dirbai dizaino konsultavimo firmoje. Pakonsultuok mus Lietuvos logotipo klausimu. Ką apie jį manai?
Akivaizdu, jog dabar gyvename vaizdų visuomenėje, todėl labai svarbu, kad logotipas praneštų apie objekto tapatybę paprastai, prasmingai ir taip, kad būtų lengva įsiminti. Lietuvoje buvau jau keletą kartų, todėl pažįstų jūsų kultūrą ir nacionalines ypatybes. Deja, Lietuvos logotipas neatitinka nė vieno iš trijų mano iškeltų kriterijų.

Pakalbam apie muziką. Kokių grupių klausimai įkvėpimui?
Miles Davis, Brian Eno ir Sonic Youth.

Menininkai sako, jog internetas žudo kūrybą. Ką tu apie tai manai?
Manau, jog internetas kaip tik grąžina valdžią į muzikantų ir klausytojų rankas. Bet dabar šis procesas dar tik ankstyvajame vystymęsi. Iš kitos pusės labai įdomu, jog mes vis dar ieškome naujų būdų, kaip klausyti muzikos, o pasiūlymai ir idėjos nuolatos stebina.
O kalbant apie tendencijas susijusias su muzika internete, galima tikėtis trijų dalykų: dalyvavimo, socializacijos, vizualizacijos.



“Pravda” kasmet ieško naujokų visose įmanomose gyvenimo srityse. Ką tu gali pasiūlyti?
Mano mėgstamiausia naujovė - Tenori-on, kurią sukūrė Toshio Iwai. Tai visiškai fantastiškas audiovizualinis žaislas/įrankis/instrumentas/velnias žino kas.


Paskutinis klausimas: kur dabar esi?
Dabar esu Taline. Atvažiuoju čia gan dažnai, nes labai myliu šį miestą.

Ar Nuno įsimylėjęs ir Vilnių - galėsi paklausti jo paties jau kovo 27 d. atėjęs į WOO. Bus vaizdų.

6

2