Tundra'12. Apžvelgta.
Patyrusiam festivalininkui ilgasis Liepos savaitgalis greičiausiai asocijuojasi ne su valstybine švente, o Tundra, kuri šiemet vyko jau devintą kartą. Po trijų savaičių, kuomet nominaliai buvo vasaros atidarymas - Sūpynių festivalio, vėl važiavau, festivalių dėka, jau žinomu keliu, Lietuvos rytų link, kur Zarasų rajone esanti lokacija, jau antrą kartą iš eilės pavirto į Tundros festivalį. Pusiasalis, apsuptas vandens, savo dydžiu ir gamta puikiai atspindi viską, ką iki šiol festivalis puoselėjo (arba bent jau bandė puoselėti).
Nepaisant tobulos festivalio vietos, Tundros koncepcija (jei tokia ji dar apskritai yra išlikusi) kasmet atrodo vis neaiškesnė. Iš pirmo žvilgsnio, publika, muzika ir dekoracijos buvo margos, taip ir priklauso, tačiau tarpusavyje nederančios. Visai kaip ir žadėjo mieste matyti plakatai (tebūnie tai priekabumas, bet šių metų dizainerių darbas - whaaat??). Eklektiką mėgstančioms mano ausims ir akims, tokio dramatiško įvairumo buvo per daug. Pasistengiau iš line-up susirankioti ir susidėlioti mėgstamus ir dėmesio vertus atlikėjus, o tai gelbėjo nuo muzikinės festivalio maišalynės. Patarimas ateičiai, bet kokiame vakarėlyje ar festivalyje, prieš kažkur keliaujant, pasidaryti namų darbus ir bent 10 min. skirti atlikėjų Soundcloud’ams - žinosi, ko tikėtis. Fingalick gauna pagyras. Bass scenoje grojusio vaikino pasirodymas buvo puikiai tinkantis šokiams. Ne statiškas ir visai ne sausas. Giriu už tobulėjimą ir festivalio pradžiai rašau 10. Lietuviška muzika toliau didžiuotis vertė Brokenchord, kuris savo pasirodymu žymiai labiau džiugino, nei vėliau grojęs vienas pagrindinių/žymiausių žmonių visame Zarasų rajone - Illum Sphere, kurio selekcija man priminė pačią Tundrą - konceptualumo ten rasti sunkoka. Gaila, kad Bass scena viso festivalio metu daugiau džiaugsmo nenešė, neįskaičiuojant pražiopsotų Mondayjazz’ų.
Liaupsinsiu ir Techno scenoje grojusius lietuvius - Split Pulse ir Mantą T., tik supykau, kad abu grojo nepelnytai anksti, nes pagal muziką ir asmeninį kalibrą, jie labiausiai tinkami naktį. Scenos headliner’iai irgi nenuvylė. Penktadienį, kelioms valandoms, užstrigau su antrus metus iš eilės grojusiu Steve Rachmad bei tamsiu, Casual Violence, gyvu, pasirodymu, prie kurio puikiai tiko scenos vizualizacijos - štai ir dar vienas dešimtukas. Mano meilė Acid Techno muzikai buvo pasotinta paskutiniąją naktį, grojus italų Acid Music Band & Sergio Pace live’ui. -O bet tačiau-. Scena nuvylė garsu ir ryte grojusios muzikos kokybe. Žemi dažniai sureguliuoti taip, jog vidaus organai jautėsi operuojami ir prašėsi kuo greičiau palikti sceną. Saulei kylant, Techno sceną pamėgusių sportinio stiliaus šalininkų išraiškos darėsi keistai nemalonios, o muzika panaši į tai, ką rastum youtube įvedęs raktinius žodžius „techno remix“. Tad jeigu negeri arba nevalgai ko nors iki ribos, kai dar lieka krislelis sąmonės - ryte ten eiti nepatartina.
Kasryt iš palapinės lauk iš jos varė apie trys dešimtys laipsnių force major karščio. Kaip ir dažniausiai, oras tundroje buvo atimantis visas jėgas ir naivų priešfestivalinį pasiryžimą pamatyti ir išgirsti kuo daugiau. Dieną patarimai tingiai gulinėti vėsiausioje ir mažiausiai judrioje - chill out scenoje. Bet ne vien dieną ten gerai -vakare nuotaika visai nepasikeičia, o vaibas toli gražu neprimena jokio kito festivalio. Už šią nuostabią reabilitaciją nuo visų emociškai ir fiziškai varginančių dalykų, Tundra asmeniškai nuo manęs (manau ir ne tik) gauna milžinišką pliusą. Dar pliusų dedu: Psy Trance ir Bass scenų įgarsinimams, paplūdimiams, gausiam maisto pasirinkimui, masei kūrybinių dirbtuvių.
Yra Tundroje ką veikti. Tačiau bendrai atmosferai kažko trūksta ir tai labai trukdo. Lietuvoje neturime daug tokio masto elektroninės muzikos festivalių, todėl neišvengiamai pradedu lyginti juos tarpusavyje. Nepaisant pramogų, kurias siūlo visi vasaros open air‘ai, Tundrai trūksta išbaigtumo, konceptualumo. Jis aiškiai kažkur pradingęs, praradęs tikrumą ir dvasią. Rizika prarasti ir į jį traukiančią aurą. Patarimas visai organizacinei komandai. Bet kuriuo atveju, sakom ačiū. Galų gale, dėl ko džiaugtis buvo daugiau, negu nusiminti.
Žodžiai: Agnė Misiūnaitė
Foto: Linas Vaitonis
