Kaip jauteisi paskutinį kartą, kai tau nuo veido bandė nupūsti rudeninius lapus lyg būtum Pylimo gatvės šaligatvis? Pagaliau Tadas Černiauskas nusprendė visiems parodyti, kas yra tikrasis Blow Job, šimtams žmonių išpūtęs žandus ir viešai parodydamas jų rausvas dantenas.

 

 

-          Man reikia merginos ilgais plaukais! Kas nori?

-          Aš noriu (išsileidžiu kumščio dydžio kuodą)

-          O, gerai! Nebijosi?

-          Ne. Tik neuždusinkit (apžvelgiu aplinką: entuziastingai išsišiepę fotografai, prožektorius, baltas stendas ir grėsmingasis vyrukas, su benzininiu  lapų nūputėju ant nugaros, kurio vamzdis (nūputėjo) yra maždaug žmogaus ūgio)

-        Tai va, šitu mes tau pūsim į veidą, ane? Tu tik nusiramink, įkvėpk giliai, nuryk seiles, atpalaiduok apatinį žandikaulį...

-        Čia bus operacija?

-        Ha!

 

 

Tai buvo Tado Černiausko Blow Job fotosesija, interaktyvi paroda, vykusi Gegužės 11d. Menų Spaustuvėj. Galėjai sudalyvauti ir tu! Fotografavo artstep , grojo Freaks’ai, startuodami su turu Blow Job. (Gegužės 17d. vykęs „Gargare“, Kaune; Gegužės 31d. vyksiantis “Pogo”, Šiauliuose)

 

 

Buvau viena pirmųjų, kuri laukdama Freaks on Floor išbandė Blow Job fotosesijos ypatumus. Vėliau užsinorėjo mano draugas, draugo draugas ir taip toliau... Kol galiausiai prie fotosesijos aikštelės rikiavosi šimto žmonių vorelė. Nuotraukos buvo spausdinamos vietoje, senu polaroid rėmeliu, kuriame galėjote išvysti savo maloniai iškreiptą veidą.

 

 

-Hi, my name is Lina. I had my first blow job when I was 24.

 

Manau, jog visi bent viena ausimi esate nugirdę apie Blow Job ir jo autorių Tadą Černiauską, kuris šia fotografijų paroda užsigeidė nustebintį jau niekuo nebenustembantį pasaulį.

Viskas prasidėjo nuo vienetais pasirodžiūsių Blow Job serijos nuotraukų Facebook‘e, kurios vėliau išplito kaip virusas. Tadas buvo pastebėtas  Yahoo, Guardian Weekend, Reuters, Daily Mail, Huffington Post ir kitų reikšmingų žiniaskleidžių. Beje, Blow Job yra antroji T.Černiausko paroda, pirmoji vadinosi Revealing the Truth. Patebėta, jog Tadas galėtų būti įvairių nepatogių tiesų šalininkas...

O koks jausmas, kuomet į veidą nukreiptas vamzdis su stipriausia oro srove?

Tai lyg žinojimas, jog tavo žandai tuoj išskris pro langus.

 

Kiti pojūčiai maždaug tokie:

Apima šiokia tokia panika, lyg visas tornadas būtų prieš akis, tik be smėlio audrų

Akių obuoliai apsiverčia 180 laipsnių

Blakstienos susiklijuoja

Pasišiaušia antakiai

Plaukai lyg traukiami magneto prilimpa prie sienos

Išsišiepia dantys

Atvimpa lūpos

Žandai, lyg padaryti iš plastelino, banguoja pagauti srovės

 

 

Kuomet entuziastų, norinčių išsiviepti prieš oro gūsį ir foto blykstę, eilė mažėjo, suskambo pirmieji Freaks On Floor akordai. Buvo smagu, išskyrus tai, jog viltis juos pamatyti blėso, mat koncerto pradžia vėlavo apie pusantros valandos. Buvo prisiminta paauglystė, kuomet auditoriją sudarė pagrindinai Freaks‘ų fanai, šuoliais nulydėję kiekvieną būgnų dūžį, kiekvieną gitaros akordą, kiekvieną ekrane virš scenos pasirodžiusį šviežiai nupyškintą Blow Job‘o iškreiptą veidą...

 

Apskritai renginio metu buvo gražiai supinti du kultūriniai įvykiai: fotografija ir muzika. O ko daugiau reikia? Nebent tradicinio Loft‘o Tuborgo, už 6LT.

 

 

Renginio trūkumai: Freaks on Floor vėluojant, galėjo trūkti kantrybė: trūko jungties tarp fotosesijos viduje, rūkomojo lauke, neveikiančio futbolo stalo ir tuščios scenos.

 

Renginio pliusai: ant šaldytuvo puikuojasi polaroidinė nuotrauka. Spausdino nemokamai. Pilna burna gerų emocijų.Dėkojame artstop, kurie įvykdė Tado Černiausko idėją Menų Spaustuvėje ir tai gitaromis papildė Freaks on Floor. Juk taip smagu, kuomet visi krykštauja išvydę savo „išpūstus“ veidus ekranuose, Blow Job dainos metu.

 

Žodžiai Ievos Naujokaitytės

Nuotraukos Fifty Fifty 

 

Yra ir daugiau: http://www.behance.net/gallery/Wild-Horses-Beacon-Me-To-Come/6964749

,,Paslaptys ir melagystės’’ – pirmoji Aistės Jūrės ir Dariaus Jurevičiaus paroda – duetas, atidaryta balandžio 27 dieną kino teatre „Pasaka“.  Abu parodos autoriai paruošė skirtingos tematikos darbus: Aistė – sekretus (vaikystės žaidimas), o Darius įamžino skirtingų miestų architektūrą – Paryžiaus Molenružą, Berlyno bokštus, Vilniaus bažnyčias bei, žinoma, Londono architektūrą.

 

 

 

,,PASLAPTYS – moteriškoji, gėlių parfumerijos ir vaikystės mistikos pilna parodos dalis. Keista, kad tik užaugusi sužinojau apie sekretų žaidimą. Jei esi vaikas, reikia padaryti žemėje duobutę, padėti ten stiklo šukę, tuomet pribarstyti gražiausių gėlių ar akmenėlių ir vėl užspausti stiklu. Viską būtina užpilti žemėmis, kad tik pats sekreto šeimininkas žinotų apie jo būvimą. Kurdama darbų seriją įvedžiau naują dėmenį – pamestus ar numestus daiktus: alaus butelių kamštelius, monetą, pirštinę, panaudotą bilietėlį, segę ir t.t. Kiekvienas daiktas – taip pat ir užuomina į vis kitą mano vaikystės istoriją” – pasakojo apie savo parodos dalį Aistė. ,,MELAGYSTĖS – nes Darius moka meluoti vaizdais. Tam jis naudoja plastmasinį juostinį fotoaparatą, vadinamą žuviaakiu. Neprasukus juostos galima guldyti kadrą ant kadro taip, kad Vilniaus bažnyčių kryžiai imtų vieni su kitais fechtuotis. Dariaus darbuose – architektūros, žmogaus ir gamtos judėjimo metamorfozės” – toliau apie parodą mintis dėstė Aistė.

 

 

 

Paroda – verta dėmesio. Žiūrint Aistės parodos dalį, susimąsčiau apie lietuviškąjį identitetą, kurį atskleidė Vilniaus miesto transporto bilietėlis ir kitokios smulkmenos. Abi parodos dalys viena kitą papildo, leidžia pajusti, kad Lietuva – pasaulio dalis, kuri savo smulkmenomis įsipaišo į bendrą pasaulio kontekstą. Paklausus apie lietuviškąjį identitetą, Aistė atsakė: „Išties manoji dalis yra lietuviška ta prasme, kad vargu, ar dar pasaulyje yra šalių, kuriose vaikai žaidžia šį sekretų žaidimą. Jeigu yra – man būtų labai įdomu sužinoti. Bet kokiu atveju, aš niekada nebėgu nuo lietuviškumo“. 

 

 

Dar vienas rūpimas klausimas – nuotraukų spalvos. „Mes tyčia nusprendėme abu daryti tokius ,,fotografinius sekretus", kad tiek Dariaus, tiek mano fotografijos būtų lyg žvilgsnis pro skylę. Išties, tik forma serijos ir panašios. Darius spalvų visai neredagavo – paliko tokias, kokios įamžintos juostoje. Aš, žinoma, derinau spalvas, nes pati dariau sekretus. Viena parodos viešnia sakė, kad jai sekretai atrodo per daug tvarkingi, dailūs, nes vaikystėje ji darė juos chaotiškai, tačiau aš šiuo metu esu užsikrėtusi estetiškų vaizdų liga. Juolab, kad serijos idėja buvo išlaikyti laidotuvių estetikos įspūdį, kuris nukonkuruotų tą galimą vaikiško žaidimo infantilumą“. 

 

 

Kiek laiko užtruko paruošti parodą? Aistės teigimu, Darius tikslingai fotografavo architektūrą apie porą – trejetą metų, o ji jau seniai turėjo sekretų idėją galvoje. Pradžioje rinko ,,pamestus" daiktus, vėliau pirko žemes, galiausiai – gėles. Pats sekretų gaminimas ir fotografavimas privalėjo būti greitas, nes gėlės netrukus pradeda pūti, tad Aistė turėjo viską įamžinti per vieną savaitgalį.

 

 

 

Rekomenduojama parodą aplankyti tiem, kurie nors dešimčiai minučių nori grįžti vaikystėn ir vėl pasinerti į žaidimus, o žaidimo aikštelę susikurti iš skirtingų miestų architektūros mišinio. Lengva bei pavasariška.

 

Žodžiai Brigitos Adomaitytės

 Parodos akimirkų įamžintoja Laura Dubickienė

Vieną, vis dar šaltą, penktadienį gimė mintis pavaizduoti savają darbo savaitę. Viens-du-trys ir "tadaaam" :)

Mano Armani

"The sounds of silence" - projektas apie tylių vaizdų harmoniją. Apie tai, ko nebeliečia žmogus ir kiti veiksniai. Apie tai, kaip skamba tyla.

 

Simas Lin | 2013.

 

Visa serija @behance http://bit.ly/YmPRgv

 

 

Zenit-E

Helios 44-2

Fujifilm 200

When winter wants to paint everything in white, it invokes the assitance of snowy fog. And when the photographer wants to stop that mystical moment, he invokes the assitance of an eye.
http://www.behance.net/gallery/Lonely-walk/8004833                                                        Simas Lin | 2013.