Pastaruoju metu, feisbuke galima pamatyti krūvas naujo lietuviško dizaino, pradedant sportiniais džemperiais, kainuojančiais 100-200 Lt, tęsiant tokių pačių kainų spalvotomis kepurėmis, baigiant marškinėliais heiteriams, be aiškaus tikslo, taip pat už nemenką sumelę, bet didžiai garbinamais paauglių. Čia dabar ne apie kainos ir kokybės santykius - patys viską išmanot, o apie dar vienus naujus ir jaunus. Negalėjome nepastebėti labàdienà komandos, su visiškai šviežia iniciatyva. Ėjome su jais pasikalbėti. Turime naujokų!

Dviem sakiniais, labàdienà yra kūrybiškų vaikinų susivienijimas, skirtas kurti įdomius rūbus. Atsiradęs, beje, iš elementarių nuobodulio malšinimo paskatų. Turime pastebėjimą, kad kirčiavimo akcentas išmokė jau ne vieną, iki tol lietuviškai sveikintis nemokėjusį miestietį.

Kas yra labàdienà?

labàdienà - tai iniciatyva, atsiradusi dėl noro kažką veikti. Norėjome veiklos, patinkančios mums, kuri būtų maloni ir įdomi, todėl ir atsiradome. Ir darome tai dėl to, kad tai yra smagu. Tarsi popamokinė veikla, bet laiko suryja velniškai daug. Tiesą sakant, beveik visą. 

O jūsų atsiradimas nebuvo dėl noro tapti žvaigždėmis?

Ne (juokiasi). Mes tiesiog darome tai kas mums malonu, pernelyg nelendam į viešumą. O jei žmonėms patinka, tuomet tikrai labai nuoširdžiai džiaugiamės.

Kodėl jūsų pavadinimas labàdienà ir dar kirčiuotas?

Norėjome kažko lietuviško. Dabar žmonės net sveikindamiesi iškraipo lietuvių kalbą, sako “labelis”, “labukas”.., be to, tai palieka gerą įspūdį. Vienas mūsų draugas nusipirko mūsų gamybos palaidinę, ėjo per miestą  ir žmonės jį pamatę pradėjo sakyti jam “laba diena”, iš pradžių nesuprato kodėl su juo sveikinasi, bet vėliau susivokė, kad viskas dėl marškinėlių.

Ilgai galvojote pavadinimą?

Petras: Jo.

Rapolas: Per vieną vakarą sugalvojom.

Kiek žmonių jūsų komandoje?

Du idėjų kūrėjai, fotografas, operatorius, skeiteris/snowborderis ir bmxeris.

Gal esate šiek tiek panašūs į GRLA?

Nelabai. Na taip, ir jie kuria fullcap‘us, ir mes, bet ties tuo panašumai ir baigiasi.

Kam iš lietuvių dizainerių duotumėt respect‘ą už dizainą?

Labai daug šaunių dizainerių yra Lietuvoje ir labai smagu, kad tiek iniciatyvų atsiranda. Turbūt viena šauniausių iniciatyvų tai “LT-identity” arba “Mother eleganza”. Jie tikrai labai šaunūs. (pritariamai linkčioja galvomis.)

Kaip kilo mintis sukurti marškinėlius su cepelinais?

Marškinėliai su cepelinais - šiek tiek ironiški. Abejojam ar cepelinai tikrai lietuviškas-tautinis patiekalas, net žodis “cepelinas” nėra lietuviškas. 

Kur galima nusipirkti jūsų rūbų?

Goštauto gatvėj dviračių taisykloje ir online parduotuvėje.

Kokie jūsų ateities planai?

Daryti ir toliau, ką darome. Kursime naujus dizainus, gal kada nors tai taps pajamų šaltiniu, nors ne dėl pinigų viską darome, svarbu, kad teiktų malonumą. O šiaip tegu lieka paslaptyje. Netrukus turėtų pasirodyti keletas mūsų naujų darbų, bet palikime intrigą.

labàdienà | namai

labàdienà | facebook

Žodžiai: Milda Vyšniauskaitė

Foto: labàdienà

XXI amžiaus skaitmeninis urbanizmas yra rubrika apie nuobodulį, virtualumą, vizulinę kultūrą, geto aristokratiją, žmones kaip brendus, konsiumerizmą ir skaitmeninio pasaulio skverbimąsi į fizinę realybę ir miesto kultūrą.

#Celebrity Desktop Wallpapers

Desktop’o papuošimai iš apkvaitusių nuo selebričių spindesio senosios televizinės MTV kartos paauglių, į trečią/ketvirtą gyvenimo dešimtį įžengusių egzistencinio nuobodulio varomų Web 1.0 visuomenės nepritapėlių-gykų, dievaičio fanklube pripažinimo beieškančių ir iš visų kitų ankstyvojo interneto vartotojų, selebričių tema betreniruojančių nukrekinto Photoshop’o CS1 raumenį.

Selebritis tai narkotikas.

Žodžiai/Vaizdai: Gediminas Žygus

Marius Bartkus - dizaineris turintis savo reklamos ūkį. Nešioja dizaineriškus akinius ir drąsias idėjas.

Žmonės galvoja,kad dizaineriai :

a) menininkai

b) maketuotuojai

Dizaineris iš tiesų yra per vidurį.

Būna dviejų rūšių -  kūrybiški arba punktualūs.

Dizaine reikia ne tik dizainerių - taip pat gyvybiškai reikalingi kūrybingi vadybininkai.

Pasak Mariaus, sužibėti ir tapti žvaigžde - labai lengva. Tereikia ką nors padaryti kitaip, negu daro kiti.

Lietuvoje trūksta protingos mokesčių bazės.

Dizaineris nuo uždarbio atiduoda 54% užmokesčio valstybei.

Mokesčių inspekcija apsileidus, nes netikrina facebookų (juokiasi).

Pradėjusius karjerą apkrauti mokesčiais yra nesąmonė.

Kitose šalyse, jaunas žmogus, du tris metus po mokslų baigimo yra laisvas nuo finansinių pančių. Valstybė džiaugiasi, kad jis sugeba save išlaikyti ir kažką veikia, kai apyvarta pasiekia tam tikrą lygį - ateina laikas ir mokesčiams.

Gauna prašymų iš užsienyje besimokančių studentų atlikti praktiką čia, lietuviškoje dizaino kompanijoje. Nes taip labiau apsimoka.

Užsienyje žolė nėra žalesnė negu čia.

Smagu dizaineriu būti todėl,kad kiekvienas projektas ir kiekvienas užsakovas - įdomus ir kitoks.

Kūrybiškumas ateina iš darbštumo. Kūrybiškumas nėra "sėdžiu ryte su kavos puoduku prie jūros ir žiūriu į klykinčias žuvėdras laukdamas įkvėpimo".

Jeigu nesidairysit, gali būti, kad Kupiškyje jau kas nors bus tai sukūręs. Bet jeigu per daug dairysitės - tapsit tokie patys, kaip kiti.

"STICKERS DESIGN"

Reikėjo sugalvoti produktą, kuris tinkamas visiems, visoms amžiaus grupėms.

Lipdukas, nes - mažai kur naudojamas, patogus, todėl, kad dauguma lipdukų pasaulyje - cannabis ant mašinų arba visokios palmės, kiškučiai, debesėliai, lietutis. Šioje srityje trūksta idėjų.

Stilistika - simbolinė, kuri priimtina daugumai žmonių. Mažiau detalių - mažiau galimybių, kad kam nors neįtiksi.

Informaciniai humoristiniai, gražūs ženklai - lipdukai suaugusiems.

Paklausa - yra. Bandymai prekiauti dizaino turgeliuose parodė, kad žmonėms to reikia.

Projekto šaknys - praktikantai. Atėjusiems reikėjo sugalvoti veiklos, taip atsirado "Stickers Design". Studentų ir dizainerių jungtinis darbas.

Proga pamatyti nuo idėjos iki įgyvendinimo. Sėkmės metu net keli simboliniai centai nukrenta į kišenę.

Skandalinga reklama -  eksperimentuoja, nes ieško naujų reklamos priemonių. Eksperimentai visame procese, nuo idėjų, kūrybos iki

marketingo ir vadybos.

Labai kontraversiškos nuomonės pasirodžius reklamai. Negražios merginos sakė "fū fū fū", gražios ir išsilavinusios - džiaugėsi atsivėrusiomis durimis į pasaulį.  Vieni vyrai piktinosi, nes matyt turi kažkokių problemų. Kiti džiūgavo.

Kai įdėjo į facebooką, žinojo, kad niekas nekomentuos ir nelaikins, nes nuogas merginas laikinti, matant draugams, kažkaip kuklu. Tačiau, peržiūrų skaičius - dvigubai/trigubai didesnis už kitas nuotraukas.

Tai yra veiksminga.

Nori, kad žmonės truputį praplėstų savo mąstymo rėmus. Gal net suorganizuos kokį nuogų žmonių, apsiklijavusių lipdukais, maratoną.

Darys lipdukų seriją, sekso tema. Nes visi tai daro ir mažai kas šneka.

Sako Stop "močiučių lietuvai".

Labai įdomu mindyti ribą tarp "galima" ir "negalima".

Provokuoja diskusiją. Ir kikena.

Visi norintys sukurti lipdukus ar turintys idėjų - kreipkitės drąsiai.

Plėtra - bus internetinė parduotuvė. Bus daugiau temų, įvesta tvarka, sukurtos instrukcijas, kaip kurti lipdukus.

Čia kažkas panašaus, kaip mieste visur vaikščioti su vaiskiai raudonais plaukais.

Išvados - viskas tik geryn. Tereikia išlįsti iš savo pasaulio ir apsidairyti.

••

Žodžiai: Aistė Jakimavičiūtė

Nuotraukos: "Sticker Design"

Sticker Design | namai

Sticker Design | facebook

Kotryna ir Miglė - dvi besišypsančios dizainerės.

Susipažino piešime, kai ruošėsi stoti į dailės akademiją.

Kotryna, žiūrėdama į grupiokų darbus nusprendė, kad gyvenime dirbs su Migle.

Trečiame kurse nusprendė išvažiuoti. Erasmus skelbime - konkursas į dvi laisvas vietas. Tai buvo ženklas iš dangaus. Išvažiavo mokytis į Milaną.

Milane buvo visiškos lyderės, nes papuolė su jaunesniais, be to lietuviai nenori pasirodyti prastai užsieniečių akyse, tad į mainus siunčia tik geriausius studentus.

Į užsienį važiuoti mokytis naudinga, nes: išmoksti visiškai naujos kultūros, pamatai visai kitokią darbo metodiką. Kurse 150 žmonių. Su dėstytojais nebendrauji, apie individualų darbą kalbos net nėra.

Palaikomas labai didelis astumas tarp studentų ir dėstytojų. Vystaisi su mase, o ne kaip individualybė.

Grįžusios išdrįsto kartu rašyti bakalaurinį. (Pirmas toks sumanymas akademijos istorijoje). Valdžia burbėjo, nes nežinojo, kaip vertinti dvi iš karto, bet merginoms pavyko. Šaltiniai kužda, kad jų pėdomis po to sekė ir daugiau studentų.

Prim Prim pavadinimą sugalvojo Kotryna. Prim lotyniškai - pirmumo priedėlis. Skamba vaikiškai, bet viduje nešasi stiprų užtaisą. Valgydamos sušius nutarė, kad pavadinimas tinka.

Darbo dviese šaunumas įrodomas matematiškai: 1+1 = 11.

Merginoms puikiai sekasi išpildyti svajones. Receptas paprastas - panori ir išsipildo.

Lietuvoje, pasak merginų, dizaineriu būti labai faina.

Nuolat reikia save išbandyti - ten dalyvauti, ten dalyvauti, tą pabandyti, aną pamėginti.

Lietuvoje dizaineriu galima pradėti dirbti dar nebaigus mokslų ir gauti neblogą atlyginimą. (Milane dizainą baigia masės žmonių ir ta visa masę dirba už labai mažus pinigus. (300-400 Lt per mėnesį.))

Užsieny nėra aukso kalnų, ypač specialybėse susijusiose su menu. Taip, jeigu nori skinti braškes, tai jas skinti geriau užsienyje. Bet tai vienintelė sritis kur geriau kitur, negu čia, aiškino panelės.

Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, dažnai dirbi išvis savanoriškai. Jokio atlygio, garbė, kad tave išvis priima. Nes dizaino mažiau, negu dizainerių. Visąlaik yra norinčių dirbti be atlyginimo. Ir prasideda uždaras ratas. Žmonės vaikosi firmos vardų, kuriuos galėtų įsirašyti į CV, darbas tik dėl vardo.

Lietuvoje kartais net primoka(!) po darbo atlikimo.

Lietuvoje daug maketuotojų, o ne dizainerių. O tai labai skirasi. Daug nekokybės, neatsakingumo, nepagarbos užsakovui ir nekūrybiško požiūrio. Sėkmei tereikia įdėti darbo, kruopštumo ir širdies. Reikia dirbti nuoširdžiai ir nebijoti laužyti standartų.

Idėjos krenta iš dangaus. Nusipirko sėdmaišių, kad kristų minkščiau ir kartais nusiperka butelį vyno, kad kristų ne taip sausai.

Patarimas - pasitikrinti, ar išeina būti dizaineriu. Jeigu idėjos iš dangaus nekrenta, permąstyti ar pasirinkai tą specialybę. Stebėti. Stebėtis. Matyti, kas jau padaryta. Smalsauti. Pamiršti, ką išmokai.

Šalia komercinių užsakymų užsiima asmeniniais projektais. Geriausi dizaino darbai dažniausiai būna ne komerciniai, o idėjiniai konceptai. Jeigu to nedarai - kūrybiškumas gali mirti.

Nesidomėti, tai kaip gyventi name be elektros ir net nepasidomėti ar ji išrasta.

Dizainas, kaip maisto receptai. Visi moka gaminti paprastus patiekalus, bet staiga atsiranda žmogus, kuris iš tų pačių produktų sukurią kažką, ko dar nesi ragavęs. Su dizainu tas pats.

Kai viskas užknisa, reikia apsikeisti darbais.

Turėjo prekiauti sąžine. Bet galų gale prekiavo cukraus gabaliukais degtukų dėžutėse, o tai kažkas panašaus.

Sėkmingiausias nekomercinis projektas - "Taste the font".

Pažiūrėkit patys -  http://primprim.lt/

••

Kalbam, džiaugiamės, dalinamės. Viskas, kas susiję su džiaugsmais gyvenime ir dizaine - aiste [tas ženklas] pravda.lt

Nuotraukos: Milda Vyšniauskaitė

Žodžiai: Aistė Jakimavičiūtė

Niekada nieko nerašome apie TV, nes TV neverta dėmesio. Iki šiandienos, kai atradome savo mėgstamiausią adikciją - Gif TV.

Gif TV yra dizainerio ir kūrybininko Edwin Tofslie idėja - televizorius, kuriame rodoma gif'ų kilpa. Paspaudimas ant ekrano ar mygtuko ir naujas gif'as pradeda nenutrūkstamą rotaciją. Sportas, filmai, klipai, YouTube Šlovės muziejus ir Mad Men dviejų sekundžių kadrai.

Kitas žingsnis, tikėkimės, bus atskiri kanalai - pvz. sporto mėgėjams, papų fanatams, ar kulinarijos vergams. Nepamaišytų toks kanalas ir vietoje kokio niekada nežiūrimo kabelinės balasto.

Žiūrėk čia: www.gif.tv

http://www.imdb.com/title/tt1737674/

Paskutinio dešimtmečio skaitmeninė revoliucija išlaisvino kūrybiškumą ir kūrėjų talentą, tačiau prieš tą patį dešimt metų, niekas negalėjo tikėtis, kokios beribės galimybės kūrėjams atsivers.

Bet ar kultūrų demokratizavimas ir laisvė visiems daryti tai, ko jie geidžia, yra gerai? Gal atvirkščiai - tai yra blogas ženklas tikriems talentams, kuriems konkuruoti su didžiule kūrybos mase darysis vis sunkiau? Į tokį klausimą bando atsakyti "PressPausePlay" - dokumentinis filmas, grįstas daugybe interviu, su vienais įtakingiausių  skaitmeninės eros kūrėjų ir arti kūrybos esančių žmonių.

Pripažįstame savo nuodėmę - filmą galėjome pristatyti ir anksčiau, tačiau patiems buvo būtina jį suprasti ir atidžiai peržiūrėti. Veikiausiai labiausiai kūrybines kategorijas išskaidantis filmas, įtikinantis, tam tikra prasme įkvėpiantis. Sugebantis padėti suprasti, kad kūrybos prasme, šis laikotarpis yra vienas patogiausių kažko imtis ir galiausiai tai padaryti.

Tikriausiai prieštarautume patys sau ir naujojo puslapio koncepcijai, sakydami ir atsakydami į filmo užduodamą rebusą - kas geriau: plačioji, neprognozuojamoji ir paprastoji kūryba, pavadinkime, diletantiškas kelias ar kūryba, lydina talentų, maksimalių pastangų, didelių išlaidų ir tradicinių išeičių - mes atsakome, jog rinkumėmės pastarąjį. Ne dėl nusivylimo jaunaisiais kūrėjais - šiukštu ne - dėl ekonominių perspektyvų. Verslas iš kultūros, kad ir kaip skambėtų atgrasiai, yra būtinybė. Svarbiausia priežastis - aukštojo, aukštesnio, vidutinio ir menkaverčio meno pozicionavimas. Jeigu visi įprasime prie vidutinių išraiškų, mums jos bus patogios - kaip racionaliai ir kritiškai galėsime įvertinti aukštesnę kurybą, aukštesnį meną?

Pasaulio kultūrų virsmo retorika. Ypač siūlome. Kone priverstinai norėtume visiems skaitytojams tai parodyti.

Rež.: David Dworsky, Victor Köhler

Trukmė: 1:21:00

http://vimeo.com/34608191

Vilniaus dizaino kolegija (VDK), “Stiftung Mercator” ir "Projektschneiderei" su pasididžiavimu pristato projektą Crossroutes 51°. Šio projekto idėja yra suvienyti penkis pasaulio miestus: Kale (Prancūzija), Vilnių (Lietuva), Gaziantepą (Turkija), Porstmutą (Didžioji Britanija) ir Permę (Rusija). Crossroutes 51° projektas yra galimybė kartu su 100 jaunų žmonių iš penkių pasaulio miestų įgyvendinti savo svajonę ir sukurti naująjį pasaulio žemėlapį, kuriame būtų sujungtos tokios sąvokos kaip draugystė, tarpusavio supratimas, pagarba ir įvairios šalių kultūros.

Projektą sudaro du etapai. Pirmojo etapo trukmė 2012 sausis - 2012 liepa. Šio etapo metu jaunieji menininkai savo miestuose (vilniečiai – Vilniuje) kas pora savaičių turės galimybę susitikti ir dirbti su profesionaliu fotografu, režisieriumi, scenografu, aktoriumi... Jaunuoliai bus kviečiami kurti bendrą scenarijų trumpametražiui filmui „ Jei mūsų keliai susikirs...!” (“If we cross ways...”) ir jį savomis jėgomis įgyvendinti. Projekto dalyviai pasiskirstys į mažas grupeles ir patys pasirinks būti atsakingais už vieną ar kitą kino funkciją (scenaristai, režisieriai, operatoriai, aktoriai, garso režisieriai, scenografistai).

Jaunuoliai bus kviečiami asmeniškai save patyrinėti, atsukti objektyvus į save, ieškoti savo vidinių raiškos formų ir žanrų bei simbolių. Padarytos fotografijos bus naudojamos pristatymo Duisburg'e performanso metu. Taip pat bus galimybė fotografijas publikuoti viešai.

Antrajame etape, Stifung Mercator pakvies visus jaunus žmones, dalyvaujančius projekte, atvykti į jaunimo stovyklą liepos 6-22 dienomis, vyksiančią Duisburge (Vokietijoje). Vasaros stovyklos metu projekto dalyviai dirbs kartu pagal Lindy Mouw gaires, siekdami sukurti ir pateikti visuomenei menines veiklas ir produktus. Tai suteiks galimybę susipažinti su menininkais iš kitų miestų, įgyti patirties ir įgyvendinti savo idėjas.

Tai puiki proga 16-19 metų amžiaus moksleiviams ir studentams gauti patirties ir žinių dirbant su profesionaliais menininkais. Taigi, pagrindinis projekto Crossroutes 51 ° tikslas stiprinti ryšius tarp penkių miestų, suteikti galimybę visuomenei aktyviai dalyvauti meno srityje, dirbti savarankiškai ir kūrybiškai su kitais jaunais žmonėmis iš įvairių šalių, didinti dalyvių kultūrų ir socialines kompetencijas.

Ieškome kūrybiško, draugiško jaunimo, turinčio didelį norą dalyvauti šiame projekte, jaunuolių, turinčių milijonus idėjų, bei, žinoma, mokančių anglų kalbą. Projektų dalyvių amžius 16-19 metų. Paraiškas (tai gali būti motyvacinis laiškas, filmukas, ar bet koks kitas savo darbų pristatymas) galite siųsti iki sausio 15 d. adresu: artpeople@dizainokolegija.lt

Miglė Anušauskaitė, mūsų komiksų autorė, sakė, kad su visais geriausiais linkėjimais TWODICKS'ams šitai nupiešė.

Mes sakome, kad heiteriai gali paheitinti, tai nieko nepakeis.

Humoras apie pastarųjų metų trendus.

Šiandien jaučiuosi taip - tai rubrika, kurioje surenkame krūvą tą dieną mums patikusių foto, vaizdų, dizainų, reklamų, titrų, ar citatų iš visų įmanomų internetų. Rubrika netrukus turės svečių. Jei būsi geras svečias siųsk savo dešimt paveiksliukų marius[eta]pravda.lt. Tik nepersistenk su dydžiu.

Gruodžio 18 jaučiamės taip.

Už nuotraukas dėkojame Pravdos draugei Mildai.