Parašyti straipsnį apie mados situaciją Lietuvoje planavau ilgą laiką: vis regzdavau idėjas ir argumentus savo galvoje, bet taip vis ir nedrįsdavau jas užrašyti. Lyg ir trūksta kompetencijos, patirties. Kita vertus, jei apie tai nebus šnekama, tai niekas niekada ir nepasikeis.
Mados industrijoje, o tiksliau mados žurnalistikoje, egzistuoju dar labai trumpai – šiek tiek daugiau nei dvejus metus. Tačiau per tą laikotarpį parašiau daugybę straipsnių apie madą, bendradarbiavau su L’Officiel Mada, aplankiau Europos miestų mados savaites, susipažinau su žymiais gatvės stiliaus tinklaraštininkais - Yvanu Rodicu (Facehunter) ar Jenny Soderman (buvusi Copenhagen street style fotografė), taip pat teko bendrauti su įvairiais mados specialistais iš viso pasaulio, o visai neseniai tapau FMag redaktore. Kitaip tariant, mada man nėra spalvota žurnalų iliuzija - o ranka pasiekiama realybė.
Lietuviškųjų mados žurnalų karalius – L’Officiel Mada
Kadangi pati atstovauju lietuviškąją mados žurnalistikos barikados pusę, pirmiausiai norėčiau aptarti ir įdėmiau pažvelgti į mados žurnalistikos situaciją Lietuvoje. Taigi, pradėsiu nuo lietuviškųjų mados žurnalų favorito ir lyderioL’Officiel Mada. L’Officiel – tai visame pasaulyje pripažintas, prancūziškas šaknis turintis mados žurnalas, kuris leidžiamas ne tik Prancūzijoje, bet ir Belgijoje, Brazilijoje, Kinijoje, Graikijoje, Indijoje, Latvijoje, Maroke, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Rusijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Singapūre, Ukrainoje, o nuo 2010 metų žurnalas džiugina ir Lietuvos mados gerbėjus. Žurnalas Express Mada sudarė sutartį su Prancūzija, ir žodelį Express pakeitęį L’Officiel pristatė lietuviškąjį L’Officiel Mada.
Pirmasis žurnalo numeris buvo išties įspūdingas ir daug žadantis: visų pirma, puikus viršelis, kurį fotografavo bene žymiausias lietuvių mados fotografas Tomas Kauneckas, o viršelio modeliai buvo papuošti mados guru Juozo Statkevičiaus kūriniais. Atsivertus žurnalą ne vienas nustebo išvydę profesionalią ir charizmatišką fotosesiją, kurios tema tapo Prancūzija Lietuvoje, taip pat džiugino įžvalgūs ir žaismingai parašyti žurnalistės Allos Gofman straipsniai, išsamios mados tendencijų apžvalgos ir daugybė spalvotų fotografijų su nuodėmės vertais drabužėliais, bateliais, rankinėmis ir visokiomis kitomis grožybėmis. Tačiau, kaip liaudies išmintis sako, dažnai pirmas įspūdis būna klaidingas. Kaip bebūtų gaila, iš pradžių ryškiai suspindėjusi žvaigždė palaipsniui pradėjo gesti ir nepraėjus nė dvejiems metams, leidinys, švelniai tariant, tapo nuspėjamas.
Kiekvienas numeris, rodos, pateikdavo savo turiniu itin panašius straipsnius, o mados žurnalistų specifika tapo visai nejuntama – įspūdis toks, kad visi straipsniai būtų parašyti vieno žmogaus. Na, išskirti galima būtų tik Allą Gofman, kurios straipsniai išlieka tokie pat įdomūs, subtilūs ir mane žavintys iki šiol. Žinoma, negalima sakyti, jog visi kiti straipsniai buvo nieko verti; pasitaikė išties gerų perliukų, tačiau kalbant apskritai, situacija, kaip bebūtų gaila – nuobodoka. Kaip Andrius Mamontovas sakytų: tos pačios naujienos, tik keičias vardai!
Žurnalui žūt būt trūksta charizmos, specifikos, identiteto, galų gale – mados! Juk geriausiais mados žurnalais įvardiname tuos, kurie nuolatos stebina skaitytojus netikėtais fotosesijų sprendimais, įdomiais ir aktualiais šių dienų straipsniais, kurie šokiruoja ir verčia aikčioti iš pasigėrėjimo. Puikiai suprantu, kad šis pirmuosius savo gyvavimo metus einantis žurnalas yra ribojamas daugelio aplinkybių, tačiau nori ar nenori tenka pripažinti, kad žurnalo kūrėjams reikėtų pasistiebti ir pasidomėti mados leidinių tendencijomis. Juk nesinorėtų, kad vienintelis lietuviškas mados žurnalas taptų nemadingas ar senamadiškas. O kokybiškas ir įdomus leidinys kaip žinia prasideda nuo redaktoriaus kabineto… Belieka palinkėti, kad žurnalas taptų lygiaverčiu žaidėju pasauliniame mados kontekste. O gal L’Officiel Mada žurnalui naudinga būtų sveika konkurencija?
Mada užkariavo internetą?
Šiek tiek pavėluotai, tačiau geriau vėliau nei niekada, į Lietuvą atkeliavo ir jau bene įsitvirtino internetiniai mados žurnalai bei tinklaraščiai. Nors lyginant su kitomis Europos valstybėmis pas mus jų - mažuma, tačiau jų yra. Patys žymiausi - tai internetiniai mados žurnalai Infashion ir SwO magazine (tiekInfashion, tiek ir SwO magazine turi ir spausdintines versijas) bei tinklaraščiaiSpintos guru ir Stilinga musė.
Kalbant apie lietuviškąją madą internete neįmanoma nepaminėti žymiausios tinklaraštininkės Deimantės Bulbenkaitės. Deimantė jau nuo 2007-ųjų metų sėkmingai kuria tinklaraščio “Spintos guru” turinį, pasižymi stabilia savo pozicija ir gan tvirta nuomone, o kolekcijų apžvalgas ji aprašo geriau už kai kuriuos mados žurnalistikos profesionalus. Gal tik reikėtų rečiau žvilgčioti į žymiuosius mados portalus ir labiau paisyti savo asmeninės nuomonės. Tačiau kaip bebūtų, keliame vėliavas ir džiaugiamės, kad turime išties puikią tinklaraštininkę ir mados apžvalgininkę.
Rolandas Lušinskis, Kristė Stankevičiūtė, Gintarė Griškevičiūtė-Bilevičienė – tai taip pat internetinės mados stovyklą atstovaujantys tinklaraštininkai, demonstruojantys savo apsirengimo stilių fotografijų dienoraščiuose. Nors neretai tokie stileivos yra kaltinami savimeile, garbės troškimu ir jiems yra prikabinamos “tuštybių mugės” atstovų etiketės, tačiau būtent jų Lietuvoje mums itin reikėjo. Klausiate kokia to priežastis? Tam, kad pagaliau pakeistume lietuviškąjį stiliaus identitetą, kuris yra ne kas kitas, o pigaus kičo, etikečių vaikymosi ir konservatyvumo mišinys. Anot Linos Bilinskienės, Lietuvai žūt būt reikia "mados Oliverio", kuris pademonstruotų gerą apsirengimo toną. Kol tokio sulauksime, šią dieną galime pasikliauti jaunais ir idėjų kupinais tinklaraštininkais. Beje, svarbu paminėti, kad neseniai Lietuvos mados ringe startavo visame pasulyje pripažinimo sulaukusi internetinė mados knyga lookbook.com. Nuo šiol lietuviškieji mados pamišėliai galės mėgautis ir lietuviškaja lookbook.com versija (madosknyga.lt).
Lietuviškasis mados elitas, kurio tiesiog nėra
Kadangi jau prakalbome apie gerą stiliaus toną ir jo etalonus, pats laikas pažvelgti į tai, kas Lietuvoje esti gero stiliaus diktatoriais. Paprastai pasaulyje mados etalonais ir sektinais stiliaus pavyzdžiais tampa pramogų pasaulio atstovai (dainininkai, aktoriai, karališkųjų šeimų atstovai, televizijos žvaigždės ar menininkai), o dažniausiai tai būna žmonės, priklausantys vadinamajam mados elitui. Būtent šios personos demonstruoja naujausias mados tendencijas, jos tampa visame pasaulyje sektinais mados ir stiliaus pavyzdžiais.
Dabar pažvelkime į Lietuvą. Absurdiška, tačiau būtent Lietuvos žvaigždėspasižymi prasčiausiu skoniu, o daugelis žymių moterų labiau primena kičines “lauko parduotuvių” pardavėjas nei stiliaus ikonas (ne visos, tačiau daugelis jų). Blogiausia, kad šie televizijos ekrane šmėžuojantys veidai daugeliui mūsų šalies žmonių vis dar išlieka autoritetais. Kaip gerus ir sektinus pavyzdžius norėčiau išskirti Jurgį ir Ericą (Ačiū jų stiliumi besirūpinančiam dizaineriui Robertui Kalinkinui), kurie savo naujajame projekte “The Ball and Chain” propoguoja retro estetiką. Taigi, ar dabar suprantate mados tinklaraštininkų svarbą mūsų šalyje?
Mados elitas – tai dizaineriai, stilistai, mados fotografai, žurnalistai ir apžvalgininkai. Nuo šiol dar ir tinklaraštininkai. Deja, tokio elito Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Būtų, jei jie nebūtų (kas būtų, jeigu būtų?) sumalti toje pačioje mėsmalėje su jau minėtasiais pramogų pasaulio atstovais, politikais, verslininkais ar šiaip vakarėlių liūtais ir pateikti televizijos žiūrėtojams kaip skanūs, jau beveik sukramtyti, kotletėliai. Pas mus jie visi eina į tas pačias laidas, diskutuoja tomis pačiomis temomis, visi viską žino, visi moka pakalbėti. Universalūs, žodžiu. O kur tas įtakingas žmonių ratelis, kuris išmanytų madą? Būtų kviečiamas apie ją diskutuoti, pasakoti, atskleisti jos paslaptis? Nėra tokio. O gal tokio nė nereikia? Vienintelis Juozas Statkevičius tampa rimtu mados temų pašnekovu. Bet juk kiek pasakosi tą patį per tą patį…
Žinote, dalyvaujant mados savaičių metu vykstančiuose renginiuose susitinki daug pažįstamų veidų, kuriuos ne kartą buvai matęs mados leidiniuose, tinklaraščiuose, internetiniuose ar kitaip vadinamuose online mados leidiniuose, dokumentiniuose filmuose. Jų nepamatysi pokalbių šou diskutuojančių apie pakilusias pieno kainas ar nukritusius stogo šiferius… Yra pas mus Lietuvoje kuriančių madą, rašančių apie madą, besidominčių mada ir mylinčių madą, tačiau apie juos žino labai mažai žmonių ir jie yra priversti tenkintis užkulisiais. Juk ant pjedestalo visuomet iškeliami tie patys, jau pabodę veidai. Ne paslaptis, jog bandos jausmas mums nesvetimas. Kita vertus, mūsų šalyje mados žmonėms nelabai yra kur pasireikšti: pinigų nepakankamai, kad kurtume aukštosios mados šedevrus, mados leidinių yra vos keli, televizijos laidų apie madą irgi beveik neturime, sienų, ant kurių kabintume mados fotografijas irgi kažkaip pritrūksta, diskusijų mados temomis girdimi tik vos vos skambantys aidai…
Laukite tęsinio.
Žodžiai: Agnė Skripkinaitė
