Ji Lina Plioplytė

Jai 29

Gyvena New York‘e

Negali gyventi be priešpiečių

Daina, kurios klausantis reiktų skaityti šį interviu King Tuff - Keep on Movin

Kaip atsidūrei New York‘e?

 Atvažiavau čia vasarai iš Kolorado, kuriame gyvenau porą metų, ir pasilikau.

Kokie New York‘o atspindžiai tavo darbuose?

Niujorkas įkvepia kaip filmo fonas – čia nereikia kino studijos, viską gali rasti gatvėse. Meilę, mirtį, gimimą... Niujorkas mane žiauriai įkvepia, tiesiogiai ir netiesiogiai.

Kaip įsivėlei į filmavimą?

Ai, kažkaip. Nuo jauno amžiaus linkau prie žurnalistikos, tada pasinešiau į reportažus, o nuo ten – į filmų kūrimą.

Kada ir koks buvo tavo pirmas video užsakymas? Kokie prisiminimai iš filmavimo?

Neatsimenu pirmo užsakymo, bet vienas pirmų mano pačios projektų buvo muzikinis klipas draugo grupei Proud Parents. Truputėlį gėdinga dabar į jį žiūrėti, bet juk reikia kažkur pradėti.

Ką mokeisi, kai atlikinėjai praktiką NYLON žurnale? Kodėl būtent pasirinkai atlikti praktiką ten?

Praktika NYLON'e buvo dalis žurnalistikos studijų, kurias iš VU tęsiau Boulder, Kolorado valstijoje.

Tautiečiams geriausiai esi žinoma dėl Advanced Style filmo. Kaip prasidėjo bendravimas/bendradarbiavimas su Ari Seth Cohrn? Kaip sugalvojote kurti filmą apie močiutes madistes?
Ari yra senas draugas, jis pradėjo AdvancedStyle blog‘ą, o aš tuo metu buvau praktikantė NYLON žurnale. Sakau, tavo moteriškės tokios įkvepiančios, gal kokį klipuką susukt? Vieną, du padarėm, po kokių metų pradėjome suprasti, kad čia ir filmui bus medžiagos.

Praėjo jau nemažai laiko nuo Advanced Style filmavimo pradžios ir galbūt pastebėjai kažkokius filmo trūkumus ar neišpildymus, kurie buvo pradžioje? Ką dabar norėtum jame keisti?
Filmas vis dar montuojamas ir kuriamas, permąstome ir perdarome montažą, kad būtų įdomesnis, gilesnis, taigi mes vis dar filmo darymo eigoje.

Kada yra planuojama filmo premjera?

Premjeros dar neplanuojame, matyt kažkada rudenį.

Kokia filmo stiprioji pusė? Kaip sekėsi/sekasi ją išgvildenti?

Stiprioji filmo pusė – asmenybės ir kaip jos tvarkosi su senėjimo procesu. Šią pusę išgvildenti sekasi visai neblogai. 

Tai kaip jos tvarkosi su senėjimo procesu?

Jos tvarkosi su senėjimo procesu įvairiais būdais: kai kurios kovoja, nori dėmesio, kai kurios atsipalaiduoja ir mėgaujasi. Jos įkvepiančios moteriškės, bet turi savo tamsiąsias puses. Tai žmogiška! Man patinka, kad filmas ne tik labai teigiamas, bet kartu jame yra visko.

Kuri fashionista pakerėjo tavo širdį? 
Tziporah visada įkvepia, jos stilius – idealiai apgalvotas.

Taip pat pati pasižymi gana ekstravagantišku stiliumi. Tai buvo užkoduota tavo genuose ar tai tiesiog aplinkos įtaka?
Manau, kad užkoduota genuose, nes kitų klounų šeimoje nėra, bet aplinka, Lietuva, rytų europinis grožio suvokimas taip pat daro savo, o Niujorkas įkvepia daugiau eksperimentuoti.

 Stiliaus detalė, be kurios negali pajudėti iš vietos?
Stiliaus detalė, be kurios negaliu pajudėti iš vietos... batai?

Kokį paskutinį sapną pameni? Kokią įtaką tavo darbams daro sapnai?
Sapnai man labai patinka. Šiąnakt sapnavau, kad dalyvavau erotinės knygos gamyboje, buvo daug krūtų. Žiūrėsime, kaip tai padarys įtaką mano darbams ateityje.

Mada ar muzika? 
Muzikinė mada.

Pete Doherty ar Courtney Love?

 Love (Filmavai abu, tai kodėl vis dėlto teiki pirmenybę Love?) Courtney Love yra moteriškė-audra, visiškai išprotėjusi, labai protinga, visiška kalė, bet gali būti ir miela, jei jai to reikia. Ji įkvepia būti savimi ir nieko nebijoti, o jos gyvenimas – visai nelengvas.

Tavo ateities darbas, kurį nori skirti Lietuvai, Vilniui, kaimynams, draugams?

 Lietuva, Vilnius, kaimynai ir draugai –  visi gaus po darbą.

Darbai

Kalbino Brigita Adomaitytė

Nuotraukos iš asmeninio Linos albumo

Jubiliejinis (jau penkioliktasis!) tarptautinis festivalis „Mados infekcija“ visus mados garbintojus kovo 22-23 dienomis kviečia į Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje (Vokiečių g. 2), kuriame bus pristatyta net penkiolika skirtingų kolekcijų.

Kuo šįkart „Mados infekcija“ bus ypatinga? Didžiausias dėmesys bus skiriamas JIEMS, vyrams. Vyriškas kolekcijas pristatys Lilija Varionova, Sandra Straukaitė bei svečias iš Danijos – Asger Juel Larsen. Taip pat su savo eksperimentine džinsų kolekcija į JUOS nusitaikę ir dizainerių duetas iš Vokietijos „Balagans“. Lygios teisės – taip pat svarbu, todėl mišrias kolekcijas pristatys Egidijus Sidaras ir mados namai „Cantas“, Giedrius Šarkauskas ir mados naujokai, atkeliavę tiesiai nuo „Injekcijos“ pjedestalo, labàdienà. Moterys neliks nuskriaustos nes joms kolekcijas pristatys „Mados infekcijos“ senbuvė Laura Dailidėnienė, Eglė Žiemytė, Lina Gudanavičiūtė, Diana Paukštytė ir Ieva Daugirdaitė bei Eva Baliui. Taip pat savo kolekciją pristatys ir Norvegijoje gyvenanti bei kurianti lietuvė Kristina Vikøren.

Staigmenos? Bus! „Maloniai turėtų nustebinti garsusis Rusijos performanso menininkas, dizaineris Andrey Bartenev. Į Lietuvą jis atvyks savaite anksčiau ir kartu su Vilniaus dailės akademijos studentais surengs kūrybines dirbtuves. Ant „Mados infekcijos“ podiumo festivalio gerbėjai išvys tai, ką dizaineris kartu su studentais sukurs per savaitę“, – išduoda nedidelę paslaptį S. Straukaitė. Paskutinį kartą pasirodęs jubiliejiniame, dešimtajame, “Mados infekcijos” festivalyje, jis vėl sugrįš į šį renginį. Dar viena staigmena – kaskart besikeičiantis podiumas, šįkart įkvėptas Tokijo Shibuya perėjos.

Papildomi festivalio renginiai:

Kovo 7 dieną 16 valandą prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyks vieša modelių atranka festivaliui „Infekcijos kastingas“.

Kovo 16 dieną 13 valandą „Panoramoje“ prasidės „Grožio infekcija“. Jos metu tarptautinės kosmetikos kompanijos ir jų grožio konsultantai nemokamai supažindins renginio lankytojus su naujausiomis pavasario grožio tendencijomis, o festivalio užkulisių meistrų komanda tradiciškai sukurs specialiai „Mados infekcijai“ skirtą makiažą.

Daugiau informacijos: www.madosinfekcija.lt ir www.facebook.com/madosinfekcija

Žodžiai Brigitos Adomaitytės

Nuotraukos Margaret Berry

Pokaris

Pirmieji pokario metai buvo pilki ir niūrūs, tačiau jų metu labai suklestėjo kultūra ir menas. Ypatingo dėmesio susilaukė muzika ir kinas. Iš to 1947m. gimsta Kanų kino festivalis. Dviem metam anksčiau, prieš atsirandant Kanų kino festivaliui, aukštosios mados dizaineriai, stigdami audinių, surengia neįprastą šou – buvo sukurta 200 modelių kolekcija lėlėms. Ryškiausi šio laikotarpio dizaineriai: Christobal Balenciaga, Pierre Balman, Jacques Fath ir Christian Dior. 1947m. Christianas Dioras paskelbė naująją srovę – NEW LOOK, su kuria ir puikios epochos pradžią. Sužydi moteriškumas, atsisakyta skurdaus karo metų silueto ir grįžta prie ilgų, plačių, klostėmis vilnijančių sijonų bei suknelių, visiškai atsisakyta petukų. Liemuo suveržiamas korsetu ir taip išryškinamas. Sunkią avalynę pakeičia aukštakulniai, smailianosiai laiveliai. Dioro pasiūlytas X formos siluetas palaipsniui išstumia visus variantus. Išpopulerėjo T formos marškinėliai (T-shirt), kurie prieš tai buvo nešiojami tik kaip apatiniai drabužiai.

Moterų apranga

1950 – 1960m.

Revoliucingas NEW LOOK siluetas ilgą laiką neužleido savo pozicijų, tačiau pamažu ėmė rastis ir nauji modeliai. Dioras pasiūlo abėcėlinę siluetų gradaciją: H, A, Y, O, X, taip pat „migdolo“ silueto sijonus paryškintais klubais ir itin siaurėjančia apačia. Buvo pasiūlyti “lukšto” arba “statinės” formos švarkeliai su trijų ketvirčių rankovėmis ir be apykaklės. Išpopulerėja bolero švarkeliai – trumpi, kirpti po krūtine dažnai prigludusio silueto ilgomis, trijų ketvirčių arba trumpomis rankovėmis. Kostiumus ir palaidines ima siūti iš to paties audinio. Chanel kostiumai tapo ištisų moterų kartų uniforma. Dizainerė sukonstruoja į vieną šoną susiaučiamą sijoną, pritaiko moterims vyriškus marškinius. Dar vienas labai jaunatviškas elementas – siauros kelnės ir aptemti megztukai. Brunetės po truputėlį iš dėmesio centro išstumia blondines, atsiranda visai trumpų plaukų kirpimų. Moterys pradeda  kopijuoti skirtingų tipažų ikonas: Marilyn Monroe, Brigitte Bardot ir rafinuotos Audrey Hepburn, Elizabeth Taylor. Su Brigitte Bardot kultu išpopuliarėja vadinamoji “arklio uodega” – stipriai ir aukštai surišta plaukų uodega.

Moterų apranga

Vyrų apranga

1960 – 1970m.

Maišto dešimtmetis – drabužiai greitai trumpėja. Didžiausią įtaką tam turėjo britų dizainerė Mary Quant, ji turėjo tai, ko reikėjo šios epochos dvasiai. Mary buvo ta, kuri iškėlė mini sijonus. Merginos maištaudamos prieš nusistovėjusias nuostatas ėmė trumpinti sijonus, trumpinti plaukus. Po kurio laiko šie mini sijonukai tapo 1960 – ųjų metų simboliu, jie dar vadinami Chelsea Look. Geometriški kirpimai, daug grafikos, trapecijos siluetas, puikiai tikęs mini modeliams, taip pat griežti plaukų kirpimai, kurie puikiai užbaigdavo bendrą įvaizdį. Prie mini sijonukų įvesta Yves Laurent'o karšta naujiena – ilgaauliai batai.

Moterų apranga

1970 – 1980m.

60 – ųjų pabaigoje įsivyravo seksualinė revoliucija ir hipių judėjimas, stipriai įtakojęs madą. Ji - išsilaisvino iš rėmų, buvo akcentuojama laisvė ir individualybė. 70 – ųjų pradžia – retro nuotaikos, žvelgiama atgal, į praeitį. Pirmą kartą mada ėmė semtis įkvėpimo iš praeitų, to paties amžiaus dešimtmečių, žmonės pasiilgo prabangos ir klasikinės mados. Visi klasikiniai kirpimai buvo pasiskolinti iš vyriško garderobo ir pritaikyti moterims. Naujasis siluetas vėl buvo formuojamas dviejų susiliečiančių trikampių principu – aptemptas viršus, pabrėžtas liemuo ir išplatinta apačia (kelnės arba sijonas). Buvo stengiamasi grįžti prie 4 – ojo dešimtmečio moters silueto. Naujas madingas igis  - iki blauzdų arba midi. Audiniai tik natūralūs. Etno stilius buvo puikiai derinamas su romantiniu, madingi siuvinėjimai, raukiniai, daugiasluoksniškumas ir patogumas. Batai su platformomis (7,5 cm), kuriuos avėjo ir moterys, ir vyrai, apvali batų nosis. Be platformos buvo madingas kaladės formos paaukštintas kulnas.

Moterų apranga

Vyrų apranga

1980 – 1990m.

Atėjus naujam dešimtmečiui viskas pasikeičia, prieš tai buvęs madingas siluetas, aptemtas viršus ir plati apačia, apsikeičia vietomis. 80 – ųjų siluetas laisvas, masyvus viršus ir aptemta apačia. Įsivyrauja power dressing stilistika – išplatinta, užakcentuota pečių linija. Dizaineriai savo vardus paverčia brandais, sparčiai ima populerėti įvairūs prekiniai ženklai. Pasaulyje ima garsėti amerikiečių dizaineriai Ralph’as Lauren’as ir Calvin’as Klein’as. Išpopulerėja aerobikos kultas, jis su savimi į tuometinę madą įnešė galvos raiščius, blauzdines, amerikiečių sirgalių mini sijonėlius (vadinamasis valley girl stilius), prie šių drabužių ir detalių išpopulerėjimo taip pat prisidėjo tokie filmai kaip „Flashdance“. Kasdieninėje aprangoje formuojasi casual stilius. Labai madingais laikomi firminiai džinsai ir odinės striukės. Kita karšta dešimtmečio manija – gipiūras, nėriniuotos palaidinės, fishnet pėdkelnės bei marškinėliai. Laisvalaikio aprangoje JAV išpopuliarėja margi havajietiški marškiniai, kaubojiški batai. Vyriškas grožio idealas buvo siejamas su pusilgiais, šonuose iškarpytais plaukais, kelių dienų barzda. Klubiniame gyvenime dominuoja disco stilius. Populiarėjant šokių kultūrai, klubiniai drabužiai palaipsniui perėjo ir į laisvalaikio aprangą.

Moterų apranga

1990 – 2000m.

XXa. Paskutinis dešimtmetis – anti–mados kultas. Masinės tendencijos buvo nebeįdomu, svarbi tapo individualybė, išskirtinis skonis. Pirmiausia buvo bandoma paneigti preito dešimtmečio nuostatas ir estetiką. Vietoj vieno dominuojančio stiliaus pasipylė įvairios, konkretų sezoną madingos tendencijos. Dizaineriai ieškojo savo kelio, visi stengėsi kurti ne pagal sugalvotas tendencijas, o atrasti kažką naujo, savito. Jaunimo mada – subkultūros darė tiesioginę įtaką madai. Ryškiausią estetikos pokytį davė grunge stiliaus išpopuliarėjimas 1992 m. Tai įnešė į madą grubią estetiką, „nešvarų“, dekonstruotą stilių, neišbaigtumo efektą. Sendinti drabužiai, purvas, anti-grožis vyravo ne tik gatvėse, bet ir ant podiumų. Ateina daug naujų mados maištininkų: Jean Paul Gaultier, John Galliano ir kt. Kiti du ryškūs 1990-ųjų mados ir stiliaus bruožai – unisex stilistika ir minimalizmas. Dizaineris Calvin‘as Klein‘as sujungęs abu šiuos elementus sukėlė tikrą revoliuciją mados pasaulyje.

Moterų apranga

Ačiū tau praeitie!

Žodžiai Godos Tarozaitės

Ar norėtum, kad laiko mašina būtų sukurta, kaip filme Atgal į ateitį, kad galėtum leistis į kelionę po skirtingus dešimtmečius? Šiurpuliukai nubėga per kūną pagalvojus apie dabar taip populiarius Vintage laikus. Jau įsivaizduoju Paryžiaus gatvę 1920 – 30m, elegantišką moterį su Chanel sukurta, jau klasika tapusia, maža juoda suknele. Arba karo ir pokario metais, moteris su sirenos kostiumais, karo metu tapusiais savotiška moterų uniforma. Siūlau pasitelkti fantaziją ir leistis į mados praeitį.

1900 – 1915m. - Prabanga dvelkianti XXa. Pradžios mada.

Periodas nuo 1895m. iki 1914m. prancūzų pramintas La Belle Epoque (gražioji epocha). XXa. pradžia su savimi atsinešė ryškius XIXa. bruožus: s formos siluetą, prabangą, korsetinius drabužius. Gibson girls stilius išpopulerėjo Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje –  siauras į apačią platėjantis sijonas, aukšto juosmens linija. Galutinai susiformuoja naujas siluetas – stačiakampis. Pasirodo pirmieji Coco Chanel modeliai, Paul Poirter sukuria kimono kirpimo paltus, laisvo kirpimo sukneles. Revoliucija – audinys trikotažas.

Moterų apranga

 Vionnet 1914

 1915 – 1920m. – karo tematika

Šių metų mada persismelkusi I pasaulinio karo nuotaikomis, netgi sukuriamos moteriškos uniformos: kelnės, kombinezonai, švarkai. Drabužiai sutrumpėja iki blauzdų vidurio. Tais pačiais karo metais išpopulerėjo V formos iškirptė. Skrybėlės, visokios: plunksnos, turbanai, uniforminės kepurės, beretės, tampa neatsiejama moterų atributika. Iš Maroko ir Tuniso atkeliauja egzotiški audiniai, skaros, šaliai. Kailis kaip ir šiais laikais buvo prabangos ženklas. Labiausiai vertino leopardo, tigro, beždionės kailius. Balta matinė oda, raudonos lūpos, tapusios didžiausios kritikos ir ginčų objektu – tų laikų moters bruožas. Moterys ėmė trumpai kirpti plaukus, smarkiai pasibrėžti akis – karo dvasią atitinkantis moters idealas. Taip pat moterys labai ryškiai kopijavo teatro aktores, balerinas, nebylaus kino žvaigždes. Šį fenomeną turi ir XXIa.

Moterų apranga

1920 – 1930m.

JAV ėmė gaminti šilką ir viskozę, taigi, audiniai atpigo. Tačiau laikui bėgant drabužiai suprastėjo, atsisakoma pamušalų, pakietinimų, kirpimų. Siekiama sukurti patogų bei praktišką kostiumą, pritaikytą žmogui ir jo profesijai.  Moterims, tiesios suknelės, pažeminta talija, sijonai vis trumpėjo. Išpopulerėjo berankovės suknelės, taip pagrindiniu papuošalu tapo apyrankės, moterys ima nešioti dekoruotus rankinius laikrodžius. Chanel sukuria savo garsią – mažą juodą suknelę. Į populiarumo aukštumas šovė aukštosios mados leidiniai VOGUE, HARPER‘S BAZAAR. Pasikeitė moters grožio etalonas ir figūra. Kūnas neteko putlumo, tapo atletiškas (siauri klubai, nedidelė krūtinė). Trumpi, tampsūs, blizgūs, lakuojami specialu laku plaukai su skyriumi viduryje, akis siekiantys kirpčiai. Veide dominavo balta oda, smarkiai retušuotos akys ir ryškiai raudonos lūpos.

 Moterų apranga

 Poirets Win                        Lucile Ltd                 Jean Patou               Paul Poiret        1922                                     1922                            1922                          1922          

Vyrų apranga

 1930 – 1940m.

Didžiosios ekonominės depresijos dvasia sklinda šio dešimtmečio pradžioje. Kitas madą įtakojantis veiksnys buvo Holivudo kino industrija. Madoje vyravo jausmingumas, moteriškumas ir elegancija. Pagrindinis to meto elegancijos principas – praktiška prabanga. Drabužių modeliai pakankamai laisvų kirpimų, ypatingas dėmesys skiriamas dekorui (siuvinėjimai, raukiniai). Madą stipriai ima įtakoti menas, ypač siurrealizmas. Dienai moterys renkasi sijoną arba suknelę ir liemenuotą švarkelį, sujuostą diržu, mėgstamiausios spalvos – pilka, ruda, juoda. Vakarui damos puošiasi platėjančio A silueto suknelėmis. Skrybėles derino su rankinėmis arba pirštinėmis. Šio dešimtmečio pabaigoje ėmė ryškėti klasikinis moters siluetas – smėlio laikrodis. Pabrėžiant liemenį buvo ekcentuojama krūtinė.

Moterų apranga

Vyrų apranga

1940 – 1950m.

Karo metais ir pokariu sustojo pramonė todėl ėmė stikti audinių, siuvyklos buvo priverstos užsidaryti, o moterys imtis rankdarbių. Taip ir nutiko, moterys nestokojo orginalumo, ėmė persiuvinėti senus drabužius, net į karą išėjusių vyrų. Iš vyriškų rūbų moterys siuvosi paltus, švarkus. Kirpimai gana vyriški, geometriškai griežti. Prancūzės kaip ir pridera tuo metu išlaikė joms būdingą eleganciją, karo metais vilkėjo ryškiaspalvius apdarus ir ryškiai dažėsi lūpas. O Vokietės, atvirkščiai, nesipuošė ir nesidažė, joms tai buvo griežtai draudžiama. Moterys avėjo batus ant platformų, aukštesnė darėsi ne tik avalybė, bet ir skrybėlės. Savotiška karo metų moterų uniforma tampa kelnės ir diržu sujuosiama palaidinė su didelėmis mundurinėmis kišenėmis, vadinama sirenos kostiumu. Patriotinės elegancijos pagrindu sukuriamas praktiškas, universalus kostiumas – kelius siekiantis sijonas ir švarkas, smarkiai išplatinta pečių linija.

Moterų apranga

Vyrų apranga

Žodžiai Godos Tarozaitės

Olesė. M. Vyšniauskaitės nuotr.

Prisistatyk - kas tu, ką veiki, ką myli ir ko negali pakęsti?

Esu įvaizdžio dizainerė ir dėstytoja. Turiu aprangos dizaino ir dailės pedagogės išsilavinimą. Iš tiesų, labiausiai esu harmonijos ir pusiausvyros pasaulyje ieškantis žmogus. Harmonijos vaizde, skonyje, žmoguje. Savo darbu siekiu padėti žmogui vidinį grožį iškelt į išorę. Sukurti šių plotmių pusiausvyrą. Man patinka ir gamtos tyla, besileidžianti saulė ir šviežių trintų braškių kvapas. Ir miestas, šurmulys, įdomūs žmonės, su sava pasaulėžiūra, į kuriuos galėtum žiūrėti ir lydėti akimis arba kurių pasakojimų klausytis. Man patinka viskas, kas yra organiška, tikra, be tūkstančio kaukių ir pozų.

Ką veikia įvaizdžio dizaineriai?

Formuoja žmogaus išvaizdą, pasitelkiant jau esamą informaciją (figūrą, veido bruožus, sritis, kurioje žmogus dirba, aplinką, kurioje gyvena) pagal žmogaus pageidavimą kuriamas naujas, jį labiausiai atitinkantis arba trokštamas įvaizdis. Įvaizdžio dizaineriai manipuliuoja plačiomis žiniomis apie asociacijų psichologiją, estetiką, kostiumo dizainą, tad turi resursų padėti asmenybės bruožus iškelt į išorę, naudojant aprangos ir makiažo spalvas, audinio faktūras, drabužio ir šukuosenos siluetą. Tai ypač aktualu verslo/darbo aprangoje, nes apranga apie žmogų pasako per 70% informacijos, 9% verbalika, o visa kita - kūno kalba, aplinka kurioje esate ir istorija, kurią apie jus žino pašnekovas. Šios informacijos valdymas neša didelę sėkmę, tiek asmeniniame tiek profesiniame gyvenime. Įvaizdžio dizaineris dirba mados užkulisiuose, kuria įvaizdį fotosesijoms (fashion editorial) t.p. dizainerių kolekcijų pasirodymams, kinui, reklamai ir t.t. darbo sfera labai plati.

Kur, pasauliniu mastu, yra Lietuva? Ar einame koja kojon ar vis dar atsiliekame?

Atsiliekame ne skoniu, estetika ar darbais (šiuo aspektu puikiai konkuruojame su vakarais), tačiau klaidingame šios profesijos supratime. Klaidingas požiūris, kad stilistas - tai tik turtingų žmonių palydovas po parduotuves, kuris dar ir kavą kartu geria. Atvirkščiai, ši profesija reikalauja nuolatinio tobulinimosi ir plačių žinių dailės, estetikos, mados, psichologijos, komandos valdymo srityse. Iki visuomenei matomo rezultato, tiesiasi ilgas kelias, kurį praeina stilistas. Jis turi ne tik jausti šiandienos pulsą, būti ant bangos, bet ir turi būti apsiskaitęs ir gyvenantis aktyvų kultūrinį gyvenimą. Ši profesija Lietuvoje egzistuoja apie 8-10 metų, Pasaulyje maždaug nuo 70-ųjų, ypač aktuali tampa 90-aisiais, o 2010-aisiais pristatyta kaip dešimtmečio profesija.

Kas yra hipsteriai? Iš kur jie atsirado? Ar yra Lietuvoje tikrų hipsterių?

Hipsteriai, kitaip dar vadinami madistais (vertime iš kitų kalbų), atsirado 1940'aisiais, kaip džiazo muzikos klausytojų, fanų subkultūra, kuri turėjo išskirtinį aprangos ir požiūrio į pasaulį stilių. Dažnai tai buvo baltaodžių, prijaučiančių džiazo muzikai, stilius. Jie vaizdavo save kaip atsipalaidavusius, linksmus, kūrybingus ir pagal New York Times apibūdinimą kietesnius, nei visa Amerika. Šiame požiūryje svarbiausia yra laisvė ir jos supratimas. Šiuolaikiniai hipsteriai yra stileivos, susiformavę maždaug 1990'aisiais, paėmę dalį savo pirmtakų išvaizdos ir požiūrio elementų, plius, visuomenės atžvilgiu, pridėję šiek tiek šaltumo ir mandrumo. Požiūris: Esu kietesnis už visus ir visai, pvz. nežiūriu televizoriaus. Vizualiai ir filosofiškai čia persipynę beatnik‘ų, hipių, punk ir grunge stiliai. Šiandien hipsteriams svarbiausi dalykai - nepriklausomas požiūris, nepriklausoma muzika ir kinas, alternatyvus gyvenimo būdas ir jautrus požiūris į madą. Manau, kad Lietuvoje, kaip ir visur kitur, jų yra ir tikrų ir prijaučiančių.

Kas kuria madas? Kodėl žmonės jomis seka? 

Mada susiformuoja social-kultūrinių įvykių ir visuomenės požiūrio į juos sankirtoje. Mada - tai visuomenės požiūrio į pasaulį atspindys. Didžiausią įtaką jai turi jaunimas, maištas prieš esančias aplinkybes. Mada tai ne tik drabužiai bet ir elgsena, muzika, daiktai, požiūris. Visomis šiomis sritimis transliuojama informacija,  tik ji užkoduota vaizdinias kodais, drabužio siluetu, spalva, faktūra. Galime, pvz., imti bet kurią sukultūrą - hipius, hip-hop'ą, japonų gatvės stiliaus judėjimus ir vertinti jų požiūrį, atsiradimo aplinkybes ir vietą, filosofiją, galų gale tai, kaip jie visą tai transliuoja savo išvaizda. Mados sekimas pagrįstas sociologija: noras priklausyti tam tikrai žmonių grupei, judėjimui, genčiai, taip pat elementari saviraiška. 

Olesė. M. Vyšniauskaitės nuotr.

Ar lietuviai stilingi žmonės? Ko mums trūksta?

Laivės ir drąsos, nebijoti suklysti, nebijoti būti vertinamam ir neimti tų vertinimų pernelyg giliai į širdį. Trūksta pasitikėjimo atspindėti savo vidinį AŠ. Ne visiems, žinoma. Jaunoji karta tai daro kur kas laisviau, nebijo žaisti, eksperimentuoti, ieškoti. Visuomenė, dėl to, ir gyva. Mes estetiškai skiriamės nuo vakarų šalių, tačiau vien tik gerąja prasme. Esame įdomūs dėl tik mus supančių kaimyninių šalių kultūrų įtakos, dėl pagoniškų šaknų. Išeina įdomus lipdinys.

Dabartiniai moters ir vyro paveikslai madoje. Ar grožio supratimas išsigimė?

Grožio supratimas tikrai neišsigimė. Jis nuolat varijuoja tarp In ir Jan. Didžiausia įtaką daro gyvenančių vyrų ir moterų santykis. Kuomet po karų ar dėl kitokių socialinių įtakų, sumažėja vyrų - moterų įvaizdis tampa seksualesnis. Kuomet santykis apsilygina - lytys pradeda kovoti dėl vietos po saule, todėl moterų ir vyrų įvaizdžiai tampa androgeniškais ir/arba unisex, arba konkuruoja: jei moteris pristatoma kaip amazonė, tai vyras tuo metu laboratorijos moksliuko vaidmenyje (geek), jei tik vyras vyriškėja (nesvarbu kokia prasme, kad ir tampa džentelmenu, bet tai vistiek valdanti pozicija; pvz. serialo Mad Men įtaka) moteris tampa švelnesnė, jausmingesnė. Visur egzistuoja pusiausvyra. Jeigu yra diena - yra ir naktis.

••

Žodžiai: Aistė Jakimavičiūtė

Foto: Milda Vyšniauskaitė

Pastaruoju metu, feisbuke galima pamatyti krūvas naujo lietuviško dizaino, pradedant sportiniais džemperiais, kainuojančiais 100-200 Lt, tęsiant tokių pačių kainų spalvotomis kepurėmis, baigiant marškinėliais heiteriams, be aiškaus tikslo, taip pat už nemenką sumelę, bet didžiai garbinamais paauglių. Čia dabar ne apie kainos ir kokybės santykius - patys viską išmanot, o apie dar vienus naujus ir jaunus. Negalėjome nepastebėti labàdienà komandos, su visiškai šviežia iniciatyva. Ėjome su jais pasikalbėti. Turime naujokų!

Dviem sakiniais, labàdienà yra kūrybiškų vaikinų susivienijimas, skirtas kurti įdomius rūbus. Atsiradęs, beje, iš elementarių nuobodulio malšinimo paskatų. Turime pastebėjimą, kad kirčiavimo akcentas išmokė jau ne vieną, iki tol lietuviškai sveikintis nemokėjusį miestietį.

Kas yra labàdienà?

labàdienà - tai iniciatyva, atsiradusi dėl noro kažką veikti. Norėjome veiklos, patinkančios mums, kuri būtų maloni ir įdomi, todėl ir atsiradome. Ir darome tai dėl to, kad tai yra smagu. Tarsi popamokinė veikla, bet laiko suryja velniškai daug. Tiesą sakant, beveik visą. 

O jūsų atsiradimas nebuvo dėl noro tapti žvaigždėmis?

Ne (juokiasi). Mes tiesiog darome tai kas mums malonu, pernelyg nelendam į viešumą. O jei žmonėms patinka, tuomet tikrai labai nuoširdžiai džiaugiamės.

Kodėl jūsų pavadinimas labàdienà ir dar kirčiuotas?

Norėjome kažko lietuviško. Dabar žmonės net sveikindamiesi iškraipo lietuvių kalbą, sako “labelis”, “labukas”.., be to, tai palieka gerą įspūdį. Vienas mūsų draugas nusipirko mūsų gamybos palaidinę, ėjo per miestą  ir žmonės jį pamatę pradėjo sakyti jam “laba diena”, iš pradžių nesuprato kodėl su juo sveikinasi, bet vėliau susivokė, kad viskas dėl marškinėlių.

Ilgai galvojote pavadinimą?

Petras: Jo.

Rapolas: Per vieną vakarą sugalvojom.

Kiek žmonių jūsų komandoje?

Du idėjų kūrėjai, fotografas, operatorius, skeiteris/snowborderis ir bmxeris.

Gal esate šiek tiek panašūs į GRLA?

Nelabai. Na taip, ir jie kuria fullcap‘us, ir mes, bet ties tuo panašumai ir baigiasi.

Kam iš lietuvių dizainerių duotumėt respect‘ą už dizainą?

Labai daug šaunių dizainerių yra Lietuvoje ir labai smagu, kad tiek iniciatyvų atsiranda. Turbūt viena šauniausių iniciatyvų tai “LT-identity” arba “Mother eleganza”. Jie tikrai labai šaunūs. (pritariamai linkčioja galvomis.)

Kaip kilo mintis sukurti marškinėlius su cepelinais?

Marškinėliai su cepelinais - šiek tiek ironiški. Abejojam ar cepelinai tikrai lietuviškas-tautinis patiekalas, net žodis “cepelinas” nėra lietuviškas. 

Kur galima nusipirkti jūsų rūbų?

Goštauto gatvėj dviračių taisykloje ir online parduotuvėje.

Kokie jūsų ateities planai?

Daryti ir toliau, ką darome. Kursime naujus dizainus, gal kada nors tai taps pajamų šaltiniu, nors ne dėl pinigų viską darome, svarbu, kad teiktų malonumą. O šiaip tegu lieka paslaptyje. Netrukus turėtų pasirodyti keletas mūsų naujų darbų, bet palikime intrigą.

labàdienà | namai

labàdienà | facebook

Žodžiai: Milda Vyšniauskaitė

Foto: labàdienà

Parašyti straipsnį apie mados situaciją Lietuvoje planavau ilgą laiką: vis regzdavau idėjas ir argumentus savo galvoje, bet taip vis ir nedrįsdavau jas užrašyti. Lyg ir trūksta kompetencijos, patirties. Kita vertus, jei apie tai nebus šnekama, tai niekas niekada ir nepasikeis.

Mados industrijoje, o tiksliau mados žurnalistikoje, egzistuoju dar labai trumpai – šiek tiek daugiau nei dvejus metus. Tačiau per tą laikotarpį parašiau daugybę straipsnių apie madą, bendradarbiavau su L’Officiel Mada, aplankiau Europos miestų mados savaites, susipažinau su žymiais gatvės stiliaus tinklaraštininkais - Yvanu Rodicu (Facehunter) ar Jenny Soderman (buvusi Copenhagen street style fotografė), taip pat teko bendrauti su įvairiais mados specialistais iš viso pasaulio, o visai neseniai tapau FMag redaktore. Kitaip tariant, mada man nėra spalvota žurnalų iliuzija - o ranka pasiekiama realybė.

Lietuviškųjų mados žurnalų karalius – L’Officiel Mada

Kadangi pati atstovauju lietuviškąją mados žurnalistikos barikados pusę, pirmiausiai norėčiau aptarti ir įdėmiau pažvelgti į mados žurnalistikos situaciją Lietuvoje. Taigi, pradėsiu nuo lietuviškųjų mados žurnalų favorito ir lyderioL’Officiel Mada. L’Officiel – tai visame pasaulyje pripažintas, prancūziškas šaknis turintis mados žurnalas, kuris leidžiamas ne tik Prancūzijoje, bet ir Belgijoje, Brazilijoje, Kinijoje, Graikijoje, Indijoje, Latvijoje, Maroke, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Rusijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Singapūre, Ukrainoje, o nuo 2010 metų žurnalas džiugina ir Lietuvos mados gerbėjus. Žurnalas Express Mada sudarė sutartį su Prancūzija, ir žodelį Express pakeitęį L’Officiel pristatė lietuviškąjį L’Officiel Mada.

Pirmasis žurnalo numeris buvo išties įspūdingas ir daug žadantis: visų pirma, puikus viršelis, kurį fotografavo bene žymiausias lietuvių mados fotografas Tomas Kauneckas, o viršelio modeliai buvo papuošti mados guru Juozo Statkevičiaus kūriniais. Atsivertus žurnalą ne vienas nustebo išvydę profesionalią ir charizmatišką fotosesiją, kurios tema tapo Prancūzija Lietuvoje,  taip pat džiugino įžvalgūs ir žaismingai parašyti žurnalistės Allos Gofman straipsniai, išsamios mados tendencijų apžvalgos ir daugybė spalvotų fotografijų su nuodėmės vertais drabužėliais, bateliais, rankinėmis ir visokiomis kitomis grožybėmis. Tačiau, kaip liaudies išmintis sako, dažnai pirmas įspūdis būna klaidingas. Kaip bebūtų gaila, iš pradžių ryškiai suspindėjusi žvaigždė palaipsniui pradėjo gesti ir nepraėjus nė dvejiems metams, leidinys, švelniai tariant, tapo nuspėjamas.

Kiekvienas numeris, rodos, pateikdavo savo turiniu itin panašius straipsnius, o mados žurnalistų specifika  tapo visai nejuntama – įspūdis toks, kad visi straipsniai būtų parašyti vieno žmogaus. Na, išskirti galima būtų tik Allą Gofman, kurios straipsniai išlieka tokie pat įdomūs, subtilūs ir mane žavintys iki šiol. Žinoma, negalima sakyti, jog visi kiti straipsniai buvo nieko verti; pasitaikė išties gerų perliukų, tačiau kalbant apskritai, situacija, kaip bebūtų gaila – nuobodoka. Kaip Andrius Mamontovas sakytų: tos pačios naujienos, tik keičias vardai!

Žurnalui žūt būt trūksta charizmos, specifikos, identiteto, galų gale – mados! Juk geriausiais mados žurnalais įvardiname tuos, kurie nuolatos stebina skaitytojus netikėtais fotosesijų sprendimais, įdomiais ir aktualiais šių dienų straipsniais, kurie šokiruoja ir verčia aikčioti iš pasigėrėjimo. Puikiai suprantu, kad šis pirmuosius savo gyvavimo metus einantis žurnalas yra ribojamas daugelio aplinkybių, tačiau nori ar nenori tenka pripažinti, kad žurnalo kūrėjams reikėtų pasistiebti ir pasidomėti mados leidinių tendencijomis. Juk nesinorėtų, kad vienintelis lietuviškas mados žurnalas taptų nemadingas ar senamadiškas. O kokybiškas ir įdomus leidinys kaip žinia prasideda nuo redaktoriaus kabineto… Belieka palinkėti, kad žurnalas taptų lygiaverčiu žaidėju pasauliniame mados kontekste. O gal L’Officiel Mada žurnalui naudinga būtų sveika konkurencija?

Mada užkariavo internetą?

Šiek tiek pavėluotai, tačiau geriau vėliau nei niekada, į Lietuvą atkeliavo ir jau bene įsitvirtino internetiniai mados žurnalai bei tinklaraščiai. Nors lyginant su kitomis Europos valstybėmis pas mus jų - mažuma, tačiau jų yra. Patys žymiausi - tai internetiniai mados žurnalai Infashion ir SwO magazine (tiekInfashion, tiek ir SwO magazine turi ir spausdintines versijas) bei tinklaraščiaiSpintos guru ir Stilinga musė.

Kalbant apie lietuviškąją madą internete neįmanoma nepaminėti žymiausios tinklaraštininkės Deimantės Bulbenkaitės. Deimantė jau nuo 2007-ųjų metų sėkmingai kuria tinklaraščio “Spintos guru” turinį, pasižymi stabilia savo pozicija ir gan tvirta nuomone, o kolekcijų apžvalgas ji aprašo geriau už kai kuriuos mados žurnalistikos profesionalus. Gal tik reikėtų rečiau žvilgčioti į žymiuosius mados portalus ir labiau paisyti savo asmeninės nuomonės. Tačiau kaip bebūtų, keliame vėliavas ir džiaugiamės, kad turime išties puikią tinklaraštininkę ir mados apžvalgininkę.

Rolandas Lušinskis, Kristė Stankevičiūtė, Gintarė Griškevičiūtė-Bilevičienė – tai taip pat internetinės mados stovyklą atstovaujantys tinklaraštininkai, demonstruojantys savo apsirengimo stilių fotografijų dienoraščiuose. Nors neretai tokie stileivos yra kaltinami savimeile, garbės troškimu ir jiems yra prikabinamos “tuštybių mugės” atstovų etiketės, tačiau būtent jų Lietuvoje mums itin reikėjo. Klausiate kokia to priežastis? Tam, kad pagaliau pakeistume lietuviškąjį stiliaus identitetą, kuris yra ne kas kitas, o pigaus kičo, etikečių vaikymosi ir konservatyvumo mišinys. Anot Linos Bilinskienės, Lietuvai žūt būt reikia "mados Oliverio", kuris pademonstruotų gerą apsirengimo toną. Kol tokio sulauksime, šią dieną galime pasikliauti jaunais ir idėjų kupinais tinklaraštininkais. Beje, svarbu paminėti, kad neseniai Lietuvos mados ringe startavo visame pasulyje pripažinimo sulaukusi internetinė mados knyga lookbook.com. Nuo šiol lietuviškieji mados pamišėliai galės mėgautis ir lietuviškaja lookbook.com versija (madosknyga.lt).

Lietuviškasis mados elitas, kurio tiesiog nėra

Kadangi jau prakalbome apie gerą stiliaus toną ir jo etalonus, pats laikas pažvelgti į tai, kas Lietuvoje esti gero stiliaus diktatoriais. Paprastai pasaulyje mados etalonais ir sektinais stiliaus pavyzdžiais tampa pramogų pasaulio atstovai (dainininkai, aktoriai, karališkųjų šeimų atstovai, televizijos žvaigždės ar menininkai), o dažniausiai tai būna žmonės, priklausantys vadinamajam mados elitui. Būtent šios personos demonstruoja naujausias mados tendencijas, jos tampa visame pasaulyje sektinais mados ir stiliaus pavyzdžiais.

Dabar pažvelkime į Lietuvą. Absurdiška, tačiau būtent Lietuvos žvaigždėspasižymi prasčiausiu skoniu, o daugelis žymių moterų labiau primena kičines “lauko parduotuvių” pardavėjas nei stiliaus ikonas (ne visos, tačiau daugelis jų). Blogiausia, kad šie televizijos ekrane šmėžuojantys veidai daugeliui mūsų šalies žmonių vis dar išlieka autoritetais. Kaip gerus ir sektinus pavyzdžius norėčiau išskirti Jurgį ir Ericą (Ačiū jų stiliumi besirūpinančiam dizaineriui Robertui Kalinkinui), kurie savo naujajame projekte “The Ball and Chain” propoguoja retro estetiką. Taigi, ar dabar suprantate mados tinklaraštininkų svarbą mūsų šalyje?

Mados elitas – tai dizaineriai, stilistai, mados fotografai, žurnalistai ir apžvalgininkai. Nuo šiol dar ir tinklaraštininkai. Deja, tokio elito Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Būtų, jei jie nebūtų (kas būtų, jeigu būtų?) sumalti toje pačioje mėsmalėje su jau minėtasiais pramogų pasaulio atstovais, politikais, verslininkais ar šiaip vakarėlių liūtais ir pateikti televizijos žiūrėtojams kaip skanūs, jau beveik sukramtyti, kotletėliai. Pas mus jie visi eina į tas pačias laidas, diskutuoja tomis pačiomis temomis, visi viską žino, visi moka pakalbėti. Universalūs, žodžiu. O kur tas įtakingas žmonių ratelis, kuris išmanytų madą? Būtų kviečiamas apie ją diskutuoti, pasakoti, atskleisti jos paslaptis? Nėra tokio. O gal tokio nė nereikia? Vienintelis Juozas Statkevičius tampa rimtu mados temų pašnekovu. Bet juk kiek pasakosi tą patį per tą patį…

Žinote, dalyvaujant mados savaičių metu vykstančiuose renginiuose susitinki daug pažįstamų veidų, kuriuos ne kartą buvai matęs mados leidiniuose, tinklaraščiuose, internetiniuose ar kitaip vadinamuose online mados leidiniuose, dokumentiniuose filmuose. Jų nepamatysi pokalbių šou diskutuojančių apie pakilusias pieno kainas ar nukritusius stogo šiferius… Yra pas mus Lietuvoje kuriančių madą, rašančių apie madą, besidominčių mada ir mylinčių madą, tačiau apie juos žino labai mažai žmonių ir jie yra priversti tenkintis užkulisiais. Juk ant pjedestalo visuomet iškeliami tie patys, jau pabodę veidai. Ne paslaptis, jog bandos jausmas mums nesvetimas. Kita vertus, mūsų šalyje mados žmonėms nelabai yra kur pasireikšti: pinigų nepakankamai, kad kurtume aukštosios mados šedevrus, mados leidinių yra vos keli, televizijos laidų apie madą irgi beveik neturime, sienų, ant kurių kabintume mados fotografijas irgi kažkaip pritrūksta, diskusijų mados temomis girdimi tik vos vos skambantys aidai… 

Laukite tęsinio.

Žodžiai: Agnė Skripkinaitė

Draugai iš žurnalo infashion.lt turi gražią naujiena, kuria tikrai reikia pasidžiaugti. Nuolat buvusios skaitmeninės - mados tampa POPIERINĖS. Turint omenyje šiandienines visko kainas ir išteklius, kurių reikalauja fizinė žurnalo versija, sveikiname išdidžiai infashion.lt brigadėlę ir linkime sėkmės. Vienareikšmiškai. Eikit paieškoti žurnalo. Girdėjom, kad ten, kur daug madingo jaunimo, būna ir šitas.

O visai nieko nesuprantusiems, turime oficialų raštą:

infashion.lt – nemokamas alternatyvios mados leidinys, suteikiantis miestiečiams progą mėgautis kitokiu požiūrio kampu. Žurnalas džiugins neabejingus madai, o abejingus bandys įkvėpti. Didžiausias siekis, kad geras skonis Lietuvoje taptų norma. Savo nuotaiką ir požiūrį infashion.lt pasako ir pirmuoju viršeliu, kurio autorė – Prancūzijoje gyvenanti ir kurianti fotografė Marla Singer.
 Nors pavasaris ir visi galvoja apie meilę, sukneles, šokoladą, Paryžių ir eiles, pirmojo numerio tema – visiems ramybės neduodanti politika ir jos santykiai/sąsajos su mada. Šia svarbia tema mes diskutavome su fotografu Roku Daruliu, dizaineriais iš Londono, be abejo, ir tarpusavyje.

infashion.lt kas du mėnesius bus nemokamai platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. O taip pat visas leidinio turinys lieka ir žurnale Centras, prie kurio infashion.lt prisijungė rugsėjo mėnesį. 
Jau šią savaitę žurnalo infashion.lt galite pradėti dairytis visur, kur tik einate mieste.

Niekada nieko nerašome apie TV, nes TV neverta dėmesio. Iki šiandienos, kai atradome savo mėgstamiausią adikciją - Gif TV.

Gif TV yra dizainerio ir kūrybininko Edwin Tofslie idėja - televizorius, kuriame rodoma gif'ų kilpa. Paspaudimas ant ekrano ar mygtuko ir naujas gif'as pradeda nenutrūkstamą rotaciją. Sportas, filmai, klipai, YouTube Šlovės muziejus ir Mad Men dviejų sekundžių kadrai.

Kitas žingsnis, tikėkimės, bus atskiri kanalai - pvz. sporto mėgėjams, papų fanatams, ar kulinarijos vergams. Nepamaišytų toks kanalas ir vietoje kokio niekada nežiūrimo kabelinės balasto.

Žiūrėk čia: www.gif.tv