Kaip jauteisi paskutinį kartą, kai tau nuo veido bandė nupūsti rudeninius lapus lyg būtum Pylimo gatvės šaligatvis? Pagaliau Tadas Černiauskas nusprendė visiems parodyti, kas yra tikrasis Blow Job, šimtams žmonių išpūtęs žandus ir viešai parodydamas jų rausvas dantenas.

-          Man reikia merginos ilgais plaukais! Kas nori?

-          Aš noriu (išsileidžiu kumščio dydžio kuodą)

-          O, gerai! Nebijosi?

-          Ne. Tik neuždusinkit (apžvelgiu aplinką: entuziastingai išsišiepę fotografai, prožektorius, baltas stendas ir grėsmingasis vyrukas, su benzininiu  lapų nūputėju ant nugaros, kurio vamzdis (nūputėjo) yra maždaug žmogaus ūgio)

-        Tai va, šitu mes tau pūsim į veidą, ane? Tu tik nusiramink, įkvėpk giliai, nuryk seiles, atpalaiduok apatinį žandikaulį...

-        Čia bus operacija?

-        Ha!

Tai buvo Tado Černiausko Blow Job fotosesija, interaktyvi paroda, vykusi Gegužės 11d. Menų Spaustuvėj. Galėjai sudalyvauti ir tu! Fotografavo artstep , grojo Freaks’ai, startuodami su turu Blow Job. (Gegužės 17d. vykęs „Gargare“, Kaune; Gegužės 31d. vyksiantis “Pogo”, Šiauliuose)

Buvau viena pirmųjų, kuri laukdama Freaks on Floor išbandė Blow Job fotosesijos ypatumus. Vėliau užsinorėjo mano draugas, draugo draugas ir taip toliau... Kol galiausiai prie fotosesijos aikštelės rikiavosi šimto žmonių vorelė. Nuotraukos buvo spausdinamos vietoje, senu polaroid rėmeliu, kuriame galėjote išvysti savo maloniai iškreiptą veidą.

-Hi, my name is Lina. I had my first blow job when I was 24.

Manau, jog visi bent viena ausimi esate nugirdę apie Blow Job ir jo autorių Tadą Černiauską, kuris šia fotografijų paroda užsigeidė nustebintį jau niekuo nebenustembantį pasaulį.

Viskas prasidėjo nuo vienetais pasirodžiūsių Blow Job serijos nuotraukų Facebook‘e, kurios vėliau išplito kaip virusas. Tadas buvo pastebėtas  Yahoo, Guardian Weekend, Reuters, Daily Mail, Huffington Post ir kitų reikšmingų žiniaskleidžių. Beje, Blow Job yra antroji T.Černiausko paroda, pirmoji vadinosi Revealing the Truth. Patebėta, jog Tadas galėtų būti įvairių nepatogių tiesų šalininkas...

O koks jausmas, kuomet į veidą nukreiptas vamzdis su stipriausia oro srove?

Tai lyg žinojimas, jog tavo žandai tuoj išskris pro langus.

Kiti pojūčiai maždaug tokie:

Apima šiokia tokia panika, lyg visas tornadas būtų prieš akis, tik be smėlio audrų

Akių obuoliai apsiverčia 180 laipsnių

Blakstienos susiklijuoja

Pasišiaušia antakiai

Plaukai lyg traukiami magneto prilimpa prie sienos

Išsišiepia dantys

Atvimpa lūpos

Žandai, lyg padaryti iš plastelino, banguoja pagauti srovės

Kuomet entuziastų, norinčių išsiviepti prieš oro gūsį ir foto blykstę, eilė mažėjo, suskambo pirmieji Freaks On Floor akordai. Buvo smagu, išskyrus tai, jog viltis juos pamatyti blėso, mat koncerto pradžia vėlavo apie pusantros valandos. Buvo prisiminta paauglystė, kuomet auditoriją sudarė pagrindinai Freaks‘ų fanai, šuoliais nulydėję kiekvieną būgnų dūžį, kiekvieną gitaros akordą, kiekvieną ekrane virš scenos pasirodžiusį šviežiai nupyškintą Blow Job‘o iškreiptą veidą...

Apskritai renginio metu buvo gražiai supinti du kultūriniai įvykiai: fotografija ir muzika. O ko daugiau reikia? Nebent tradicinio Loft‘o Tuborgo, už 6LT.

Renginio trūkumai: Freaks on Floor vėluojant, galėjo trūkti kantrybė: trūko jungties tarp fotosesijos viduje, rūkomojo lauke, neveikiančio futbolo stalo ir tuščios scenos.

Renginio pliusai: ant šaldytuvo puikuojasi polaroidinė nuotrauka. Spausdino nemokamai. Pilna burna gerų emocijų.Dėkojame artstop, kurie įvykdė Tado Černiausko idėją Menų Spaustuvėje ir tai gitaromis papildė Freaks on Floor. Juk taip smagu, kuomet visi krykštauja išvydę savo „išpūstus“ veidus ekranuose, Blow Job dainos metu.

Žodžiai Ievos Naujokaitytės

Nuotraukos Fifty Fifty 

Jau šį šeštadienį, gegužės 18 d., įvairių Lietuvos miestų pagrindines gatves, parkus ir skverus pripildys „Gatvės muzikos dienos“ dalyviai ir žiūrovai. Į šį muzikinį šurmulį įsitrauksiantis elektroninės muzikos festivalis „Tundra“ net keturiose Vilniaus vietose skleis meilę muzikai ir gamtai.

„Šiais metais dešimtasis festivalis „Tundra“ tapo muzikos draustiniu, todėl su nauja draustinio rūšimi norime supažindinti „Gatvės muzikos dienos“ lankytojus, pakviesti pasiklausyti mūsų saugomų muzikos stilių bei aplankyti interaktyvią instaliaciją, kurioje supažindinsime su gamtos ir jos gyventojų simbioze“, – apie savo  planus pasakojo „Tundros“ organizatoriai.

Interaktyvi festivalio „Tundra“ muzikinė instaliacija įsikurs Gedimino 9, skverelyje prie „bilietai.lt“ kasų. Grojančiais laiptais nusileisite prie pasakiško 6 metrų pločio voratinklio, kuriame įsipynę miško vabzdžiai ir šeimininkai vorai vos juos palietus atgis ir suskambės skirtingais muzikos garsais. Gedimino skverelyje kiekvienas augalas ir gyvūnas turės savo skambesį, todėl net didydis kelmas-patefonas skleis įvairias medinėje plokštelėje įraižytas melodijas. Chill out muzikos mėgėjai galės užsukti į  kavinės „Balti drambliai“ kiemelį, o  kam patinka miesto šurmulys ir laužyti ritmai – keliauti prie Bass scenos , kuri įsikurs „Gluck“ baro pievoje prie Baltojo tilto. Psy trance muzikos gerbėjus iš toli savo išskirtiniais ritmais kvies specialiai šiam stiliui dedikuota scena Tauro kalno papėdėje.

Festivalio „Tundra“ organizatoriai laukia visų „Gatvės muzikos dienos“ lankytojų gegužės 18 d. keturiose sostinės vietose:  „TUNDRA Festival“ muzikinė instaliacija @ Gedimino pr. skveras (prie „bilietai.lt“ kasų), „TUNDRA Festival Chill Out“ @ „Balti drambliai“, „TUNDRA Festival Bass“ @ „Gluck“ (Baltasis tiltas) ir „TUNDRA Festival Psy Trance“ @ Tauro kalno papėdė.

Dešimt – tiek metų sukanka alternatyvios elektroninės muzikos festivaliui „Tundra“. Skaičiuojant festivaliniais metais – tai rimtas jubiliejus, kuris bus švenčiamas liepos 11–14 d. Dūburio ežero pusiasalyje, Zarasų raj. Šventinė statistika kalba už save – per devynerius metus renginys išvydo beveik tūkstantį muzikos kūrėjų ir atlikėjų bei daugiau nei 30 tūkstančių festivalininkų, šimtą tūkstančių šuolių į ežerą, nepakeliamą sausrą ir guminių batų viršų siekiančias liūtis, o svarbiausia – begalybę šypsotis privertusių akimirkų.

„Dešimt yra solidus skaičius, todėl gimtadieniui ruošiamės atsakingai“, – tvirtina organizatoriai. „Kelerius metus iš eilės į Dūburio ežero pakrantes grįžtanti „Tundra“ padėjo pusiasaliui suformuoti savitą garsinę aplinką, kurią būtina išsaugoti, todėl jubiliejiniam renginiui suteiktas muzikinio draustinio vardas. Taip pat neturime paaiškinimo, kodėl būtent šiuo metų laiku saloje susikuria iš viso pasaulio atkeliaujančių psy trance, bass, techno ir ambient rūšių ekosistemos, bet esame tikri, kad šis neeilinis reiškinys truks keturias paras“, – žada organizatoriai.

Svečiuose – ambient muzikos pradininkai

Raudoniausiu įrašu muzikinio draustinio svečių knygoje bus pažymėtas britų duetas „The Orb“, kurie atkeliauja kartu su visa „Sound System“ sudėtimi, todėl jų pasirodymą „Tundros“ techno scenoje praleisti būtų tikra nuodėmė. Dar 9-ajame dešimtmetyje pradėję savo karjerą nuo eksperimentų maišant acid ir chicago house garsus su ankstyvais elektroninių sintezatorių efektais, dabar jie drąsiai ir pelnytai vadinami šokių ambient muzikos pradininkais. „Depeche Mode“, „Primal Scream“ ir „Pink Floyd“ narys David Gilmour – tai tik keletas vardų, su kuriais britai bendradarbiavo įrašinėdami savo albumus ar kūrinių remiksus. Kaip tik pernai buvo išleistas jų albumas, sukurtas drauge su jamaikiečiu reggae muzikos prodiuseriu Lee „Scratch“ Perry.

Nuo legendinio singlo „Little Fluffy Clouds“ iki šiuolaikinio elektroninio dub lobyno „The Orbserver In The Star House“, šie nepailstantys kūrėjai jau dvidešimt penkerius metus džiugina klausytojus savo unikaliu šokių ambient skambesiu. Ambient pionierių etiketę kolektyvas nešioja tiek dėl išskirtinių asmenybių, buvusių „The Orb“ nariais – Thomas Fehlmann bei „Killing Joke“ nario Youth, tiek dėl neįprasto skambesio bei drąsių garsinių eksperimentų, perrašiusių elektroninės muzikos istoriją.

Keturios naktys muzikiniame draustinyje

Tačiau „The Orb“ pasirodymas – tik vienas iš keistų reiškinių, kuriuos bus galima išvysti nepakartojamame „Tundros“ draustinyje. Jau patvirtintas techno muzikos perlo „Perc“ iš Didžiosios Britanijos pasirodymas. Šio nuolat po pasaulį keliaujančio didžėjaus skleidžiami garsai sudaro darnią šiuolaikinio techno ir ankstyvosios elektronikos draugystę, o „Berghain“, „Fabric“, „Tresor“, „Space Ibiza“, Tokijo „Unit“ ir kiti garsūs klubai jam jau tapo tikri namai. Net iš Kanados atkeliaus garsusis dub techno korifėjus, pastaruoju metu ir dubstep teritorijas naršantis Deadbeat, iš Indijos atvyksiantis ir pirmą kartą Europoje viešėsiantis Oculta, įrašų genties „Braindrop“ įkūrėjas. Prie jų prisijungs Kikx iš Italijos įrašų kampanijos „Purple Hexagon Records“, taip pat savo pasirodymą jau patvirtino „V Recordings“ šeimos narys DJ Gold aka Gold Dubs.

Gamtoje vyraujančios harmonijos ir ramybės saugotojai kaip ir kiekvienais metais hamakus susuks miško prieglobstyje. Savo garsais susirinkusius tundriečius žavės klasikinio ir elektroninio dub porūšio atstovai „Voodoo Tapes“ ir PARA iš Italijos, prie jų prisidės gyvus pasirodymus rengiantys Lietuvos miškų gyventojai „Ministry of Echology meets Eazystyle ir Dubenėlis“.

Pamėgtus atlikėjus rinks patys lankytojai

Dešimties metų jubiliejaus proga organizatoriai lankytojams ruošia išskirtinę dovaną – festivalių istorijoje dar neregėtą galimybę perleisti iniciatyvą patiems pasirinkti norimus atlikėjus. Šių rinkimų taisyklės pasirodys jau netrukus, apie tai sekantiems renginio naujienas bus pranešta ir socialiniame tinkle „Facebook“.

„Tundros“ muzikos draustinyje be muzikos pagrindinėse scenose šurmuliuos ir gausybė dieną bei naktį veiksiančių pramogų, nusidrieksiančių nuo miško paunksmės iki paplūdimio. Visi norintys savanoriauti, prisidėti prie festivalio kūrybinio proceso arba kandidatuoti dėl vietos menų dirbtuvėse, kviečiami registruotis adresu tundrafestival.lt.

„Tundros“ muzikos draustinis įsikurs Zarasų rajone esančio Dūburio ežero pakrantėje liepos 11–14 dienomis. Dešimtus metus vykstantis festivalis gaivins visų mėgstamos muzikos garsais, akis džiugins įspūdingos dekoracijos, kurios nusidrieks per visą draustinio teritoriją. Taip pat bus surengta daugiau kaip dešimt muzikinių dirbtuvių, jogos užsiėmimų ir sporto varžybų. Išankstinius, pigesnius bilietus į renginį galima įsigyti bilietai.lt kasose arba internetu.

„Anything could happen“ – galvojo JOS gerbėjai trypčiojantys Lietuvoje. Vis dėlto ne tik pavasaris gali atkeliauti į įšalo žemę, bet ir vis greičiau pasaulyje garsėjanti UK atlikėja Ellie Goulding balandžio 18 dieną žengs ant Lofto scenos. Jau plojat katučių? Pakentėkit, nes  ji atvyksta ne viena, o į pagalbą pasikvietusi  JAV atlikėją Matthew Koma, kurio balsą galėjote girdėti keliuose praėjusių metų vasaros šokių hituose. Vienas jų buvo kartu su Zedd į pasaulį paleistas kūrinys „Spectrum“.

Ko verta Ellie? Geriausiai tai apibūdina gauti du apdovanojimai tais pačiais metais: „BBC Sound of“ bei „Brit Awards Critics‘ Choice“. Jei nepakanka, tai galime pasakyti, kad jos klausosi net karališkoji šeima, jos balsą žurnalistas Neil McComick iš The Daily Telegraph apibūdina kaip „something special“, o žurnalo Rolling Stone  žurnalistas Will Hermes Ellie balsą lygina su Dolly Parton.  Žavinga.

naujausias Ellie darbas:

Mūsų draugai iš Neue Scheisse linksėjimo vakarėlių ir tumblr postų serijos pažadėjo bent kartą per mėnesį pasidalinti muzika savaitgaliui.

Jei per šias dienas gyvensite klubuose, baruose, privačiuose namų pasistumdymuose, ar viename ilgame afteryje - DIDELIS NEUE SCHEISSE yra tai, kas tiks fonui, kuris neišvengiamai bus pagarsintas. Jei vis gi daugiau gulėsite lovoje, su arbata, knyga, internetu ir melancholija - tegul tyliai knibžda RAMUS NEUE SCHEISSE.

DIDELIS NS

RAMUS NS

Ewert:  vokalas, klavišiniai

Erki Pärnoja:  pirmasis drakonas, gitara, back‘as

Kristjan Kallas:  antrasis drakonas, perkusija

Ivo Etti:  bosas, vokalas

Indie + rock + folk + baroque pop + pučiamieji + skandinaviškos barzdos + vargonėliai + Kalėdinės lemputės

Ewertas ir pora drakonų atvyko iš artimosios Estijos, atsinešę gaivų, šiltą, tautišką roką, ugnimi nudeginę vos keliomis dainomis, tačiau išskirtiniu repertuaru it medumi patepę poros šimtų klausytojų ausis.

Kalėdinės lemputės raizgėsi virš scenos tuo metu kai Erki Pärnoja keitė gitaras, o vokalistas Ewert Sundja balsu bei vargonėliais pylė balzamą į paaštrėjusią melodiją. Minimalistinė scenografija puikiai atitiko koncerto koncepciją, kuri dar kartą priminė, jog Estija, skirtingai nei Lietuva, vis dėlto yra taip arti Skandinavijos.

Pučiamieji buvo, asmeniškai mano, instrumentų mylėtojos, mėgstamiausias akcentas, kuris nelepino publikos kiekvienoje dainoje. Tačiau vikingiški atgarsiai gitarų, būgnų ir sodrių vyriškų balsų fone vis dėlto tiko į bendrą muzikinę folk rock‘o mišrainę. Ne tas žodis, kaip tiko. Laukiau jų vėl iš naujo sulyg kiekvienos dainos pabaiga.

Kasas susipynusios merginos puikiai pataikė į aprangos kodą. Lygiai kaip ir likusi jūra languotų marškinių. Nebuvau nei kasuota, nei languota, tačiau buvo gražu žiūrėti, kokie aprangos akcentai vienija šio žanro muzikos klausytojus.

Skandinaviškos barzdos yra šiaurietiško įvaizdžio atributas. Ypatingai tuo pasižymėjo Erki Pärnoja , kuris iš rankų nepaleido akustinės G1070  ir žemutinės oktavos skambesio iš balsų stygų . Šviesiaplaukis, žilstelėjęs grupės ketvertukas paprastai ir šiltai bendravęs viso koncerto metu sakė nesitikėjęs, jog Vilniuje ras tiek savo klausytojų. Pasirodo, mūsų muzikinė edukacija ne tokia ir prasta.

Estiškas rock‘as nėra nei lėtas, nei nuobodus, nei  išsišokantis iš indie rock‘o muzikos juostos. Asmenine nuomone, tokios ir panašios grupės taip pat puikiai specializuojasi ir filmų soundtrack‘ų kūrime.  Pamiršau paminėti, jog  Erki P. jau yra įgarsinęs est(et)iškus filmus Kutsar koputab kolm korda (2010) ir Vahetus (2012).

Pavargusiems nuo populiariosios electro, minimal ir netgi acid pjūklų pjovimo, Ewert and the Two Dragons yra šimtaprocentinis ausų būgnelių SPA .

Atlikimo kokybė ant scenos yra vienas iš svarbiausių kriterijų vertinant grupę, ir už jį svečiai estai nusipelno nemažiau nei 10 (iš dešimt). Švaru, gražu ir tvarkinga.

Ewert and the Two Dragons, grojanti jau nuo 2008-tųjų, spėjo susišluoti  5 apdovanojimus, pagroti festivalyje Tallinn Song Festival Grounds bei surinkti didžiausią į ritmą plojančią auditoriją festivalyje Positivus. Šaunuoliai estai seka Radiohead, The Police ir Jeff Buckley pėdomis, padedami tokių įrašų studijų kaip I love Records bei Warner Bros.

Koncerto vertinimas:

Atlikimas + scenografija + skandinaviškos barzdos + mini orkestras = vienas jaukiausių ketvirtadienio vakarų Diawaros antruose namuose – Lofte.

Grupės atributika : Ewert and the two dragons

Jeigu netingi, paklausyk: (In The End) There's Only Love

                                            Sailor Man

                                            Good Man Down

Besidomintiems panašia muzika rekomenduojama: Good Old War, Mumford and Sons, Mari Pokinen, The Wedding Band, Teitur, Kaizers Orchestra.

Žodžiai Ievos Naujokaitytės

Nuotraukos Lino Vaitonio

Jie keturi keliaujantys/muzikuojantys vaikinai.

 Iš Danijos.

Groja nuo 2008 metų.

Dabar juos rasi vienoje iš Kopenhagos gatvių.

Tai kaip/kada/kodėl pradėjote groti?

Viskas prasidėjo nuo materialinių priežasčių. Aske (gitaristas) ir Nils (bosistas) keliavo po JAV ir nuvykę į Niujorką susitiko su dviem Aske broliais, Simon (būgnai) ir Esben (vokalistas). Kad būtų pigiau keliauti po šalį, nutarėme groti gatvėse. Taigi, dėl noro sutaupyti ir gimė mūsų grupė.

Koks stilius dominuoja jūsų atliekamoje muzikoje?

Mums visada buvo sunku apibūdint savo stilių. Į šį klausimą dažnai atsakome klausimu: ,,Na, ką tik girdėjot mus grojant, kaip jūs manot koks tai stilius?” Gaudavome įvairiausių atsakymų: folk, rock, funk, bliuzas ar net reggae. Bet mes nespraudžiame saves nė į vieną iš šių rėmų: mes sukūrėme naują garsą, kuris gimė gatvėse.

Pavadinimo istorija.

Grupės pavadinimas gimė Niujorke, pakankamai netikėtai. Sėdėdami taksi pakeliui į Brukliną kalbėjome kaip turėtumėm pasivadinti, nes tuo metu klausytojai dažnai klausinėdavo kas mes esame. Taigi, važiuojant, mūsų akys užkliuvo už didelio geltono pastato, ant kurio buvo parašyta Brothers Moving. Tuo metu neturėjome jokių geresnių alternatyvų ir pagalvojome, kad šitie žodžiai pakankamai gerai atspindi mus. Taigi taip ir tapome tuo, kuo esame šiandien. Ir tik vėliau išsiaiškinome, kad užrašas ant pastato buvo kompanijos, kuri padeda išsikelti, pavadinimas.

Papasakokite apie savo pasirodymus. Jie truputį kvepia čigonišku prieskoniu.

Mūsų dainos skamba ir angliškai, ir daniškai, tad dažnai pasitaiko, kad prie mūsų prisijungia kažkas iš šalies. Ir tai mums labai patinka, bet labiausiai mėgstame kai aplinkiniai pradeda šokti – tada jaučiamės lyg čigoniškame vakarėlyje.

Mūsų instrumentai (išskyrus bosą, kuris yra elektrinis) skamba akustiškai. Mes neturime jokių didelių instrumentų, tad nesame,,pririšti“ prie vienos vietos – per dieną apkeliaujame bent kelias skirtingas vietas. Taip pat mes visi dainuojame. Esben ir Aske pasikeisdami atlieka pagrindinį vokalą, o likę – pritariamuosius. Ir tai, kad mes visi dainuojame, suintriguoja praeivius. Ne visi atkreipia dėmesį į vieną dainuojantį vokalistą, bet tai, kad mes visi keturi sukiodamiesi dainuojame, praeivius priverčia sustoti ir paklausyti.

Kam teikiate pirmenybę: savo kurtiems gabalams ar cover‘iams?

Žinoma, norisi groti tik savo kurtą muziką, todėl dabar labai daug laiko praleidžiame kurdami. Senus cover‘ius pakeičiame savo naujomis dainomis. Bet visas šis procesas vyksta super lėtai – eksperimentuojame, ieškome savo garso, kuris tiktų parašytam tekstui.

Esate keliaujanti grupė. Kur teko pabūvoti? Ar ir dabar grojate gatvėse?

Dabar apsistojome Kopenhagoje. Dažniausiai keliaujame vasarą, kai šilta ir saulėta. Esame labai priklausomi nuo oro, žiemą šalta, tad šiuo metu mus sunku išvysti strikinėjančius gatvėje.

Praėjusiais metais labai daug laiko praleidome Niujorke, ten turime vadybos komandą, kuri padeda suorganizuoti koncertus ir panašiai. Šią žiemą, visai prieš pat Kalėdas, buvome paprašyti keletą dienų groti Rusijoje. O vasarį paliekame šaltą Kopenhagą ir keliaujame į saulėtą Majamį – ten grosime Swamp Stomp festivalyje.

Kiekviena grupė gali valandų valandas pasakoti apie savo nuotykius kelyje. Kokios jūsų istorijos?

Esame patyrę labai daug juokingų ir keistų nutikimų – sunku išskirti vieną. Ypač kai grojame gatvėse – visada nutiks kažkas netikėto. Pavyzdžiui, koks nors reperis prišoka prie mūsų ir pradeda repuoti, arba senos moteriškės, norinčios pašokti su Esben, kai jis groja.

Mūsų pirmasis demo buvo įrašytas burlaivyje, Hudson‘o upės vidury. Ir praėjusią vasarą su tuo įrašu vykome į susitikimą prašmatnioje įrašų kompanijoje Manhetene; susitikome su vyruku, kuris yra prodiusavęs Paul McCartney muziką. Šis etapas mums buvo keistas – iš suplyšusių ir neplautų rūbų turėjome šokti į kiek žmogiškiau atrodančius.

Esame groję ir prispjaudytuose bei prirūkytuose baruose Brukline, ir madinguose Manheteno vakarėliuose.

Bet tikriausiai didžiausiu nuotykiu galime pavadinti kelionę į Rusiją. Buvome užsakyti pagroti keliuose vakarėliuose. Kadangi ta kompanija, kuri buvo taip susidomėjusi mūsų muzika apmokėjo visas kelionės išlaidas, mes nusprendėme pakuotis ir keliauti ten, kur labai šalta. Net nenutuokėme kur veliamės ir tai tikriausiai buvo tai, kas labiausiai ir žavėjo – nežinomybė.

Taigi, tik nukeliavę į Rusiją pasijutome lyg pasaulinio lygio žvaigždės. Visi mus žinojo, visi niūnavo ir dainavo mūsų dainas. Gimtojoje Danijoje mūsų beveik niekas nežino, o ten net karaoke baruose buvo galima išgirsti mūsų dainą ,,Train“. Rusijoje mūsų muziką ir per radiją groja, taip pat dalyvavome keletoj televizijos interviu, net parašus dalinome. Tai ištikrųjų buvo begalo keista, bet tuo pačiu ir malonu.

Kodėl gatvės? Nejau nenorite būti ta populiaria, stadionuose grojančia grupe?

Kaip ir anksčiau minėjome, gatvėse groti pradėjome, kad padengtume savo atostogų išlaidas. Esben, Simon ir Aske tėvai yra muzikantai, o kai buvo jauni, jie ir patys grojo gatvėse. Taigi, visada buvo pakankamai akivaizdu, kad trys broliai gros kartu.

Būdami JAV susikūrėmė savo vardą vien dėl pasirodymų gatvėse. Netikėtai pradėjo plūsti kvietimai groti ten ar ten. Galime sakyti, kad kai būname tokiose vietose kaip Rusija ar Niujorkas, dažniausiai koncertuojame gan didelėse aikštėse, privačiuose vakarėliuose ar gerai įvertintuose baruose.

Neseniai vėl grįžome į Kopenhagą, tad groti gatvėse yra puikus būdas susirasti naujų kontaktų. Ir šiaip gatvės yra kažkas stebuklingo – tu gali lengviau pasiekti žmogų. Grojant sutinkame įvairiausių klausytojų: nuo vaikų iki bernvakarį švenčiančių rusų. Jei grotumėme ant scenos mes nepasiektumėme to klausytojo, kuris klausosi mūsų gatvėje. Taip pat, groti gatvėje yra iššūkis – tu turi įtikinti praeivį pasilikti. O scena to neleidžia – žmonės ateina su bilietu jau žinodami ką tu jiems grosi, jie jau tikisi kažko ir dažniausiai juos būna sunku nustebinti.

Ką jums reiškia pasirodyti?

Grojant mums labiausiai patinka žmonių reakcijos, kaip jie priima mus. Jei jie šoka, dainuoja kartu su mumis, ta energija, kuri spinduliuoja iš klausytojų, atsisuka į mus. Gatvėse pasirodyti yra be galo įdomu bei linksma. Visada galime sukurti tokią atmosferą kokios norime. O praeivius mes nustebiname – jų įvertinimas būna pats natūraliausias ir nuoširdžiausias.

Jūsų misija.

Savo siekiu galime įvardinti norą pasilinksminti, skleisti geras emocijas. Norėtume daugiau groti savo šalyje, daniškuose festivaliuose, įsitvirtinti kaip daniška grupė. Bet mes visada kalbame apie neatrastas žemes, apie tokias šalis kaip Japonija ar Australija. Keliavimo idėja yra didžiausias mūsų grupės pliusas. Mes galime bet kur nukeliauti, atsistoti bet kokioje gatvėje, pasirodyti ir žinoti, kad tai pavyks, nes yra pavykę jau daug kartų prieš tai.

O artimiausiuose planuose yra vasaros turas po Ameriką. Vienas mūsų artimas draugas, korėjietis Chang, nusprendė filmuoti dokumentinį filmą apie keliones aplink JAV su daniška grupe. Skamba gan įdomiai.

Štai, įsitikinkit patys kokie faini šie danai:

 Rasite facebook'e ir jų puslapyje.

Kalbino Simona Grigalauskytė

„ReedNoBrass“ – indie roko muzikos projektas iš Vilniaus, veiklą pradėjęs 2011 metais. Nors grupė gyvuoja gana neilgai, tačiau jau subūrė didelį savo gerbėjų ratą, kuris be abejonės, buvo nuliūdintas sužinojęs, kad grupė nusprendė surengti savo atsisveikinimo koncertą.

Kodėl taip gerai scenoje besijaučianti grupė nusprendė skirstytis? Juk gerbėjų surado ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje bei Latvijoje, kur buvo surengę koncertus, o šių metų M.A.M.A apdovanojimuose buvo atrinkti Metų alternatyvios muzikos grupė / atlikėjas / atlikėja nominacijai. Taigi, kas nutiko grupei, kurią tikėjomės scenoje matyti ilgus metus? Su manimi pasikalbėti sutiko grupės vokalistas Imantas. 

Pokalbį pradėjome nuo svarbiausio klausimo, ar grupė tikrai nusprendė eiti skirtingais keliais ir Imantas net nesudvejojęs atsakė, kad taip: „Tikrai ne gandai. Grupė tikrai pagros savo paskutinį koncertą.” Tačiau paklaustas kodėl taip nusprendė tapo uždaresnis bei paslaptingesnis ir tiktai patikino, kad dėl grupės iširimo kalti tikrai ne konfliktai. ,,Nepykite, tai labai asmeniškas dalykas. O šiaip tikrai pastebėsite, kad visi grupės nariai esame labai puikiuose santykiuose ir jokių rimtų konfliktų neįvyko.” Ir nors atvirauti Imantas nebuvo linkęs apie ateities planus pasakojo noriai: ,,Kaip jau minėjau, mes visi kartu dar pasirodysime paskutiniajame, ReedNoBrass kaip vieningos grupės, koncerte, kuris vyks Tamstos Klube sausio 24d., o dėl ateities planų, tai galiu jus patikinti, tikrai visus iki vieno grupės narius pamatysite ant scenos ir matysite dar ilgai, juk ir iki ReedNoBrass veiklos mes visi buvome ant scenos. Keli gupės nariai publikai buvo pažįstami iš ankščiau bei kitų grupių - taip ir liks. Tikrai dar kartą galiu patikinti, su ReedNoBrass išsiskyrimu nei vienas iš mūsų nuo scenos nepasitraukia ir kiekvienas turi užsibrėžęs savų tikslų, kuriuos ruošiasi padaryti.”, – ryžtingai teigė muzikantas. Paklaustas kuo ketina nustebinti publiką atsisveikinimo koncerte Imantas atsakė, kad nuoširdžiu pasiruošimu ir savęs atidavimu juos mylinčiai publikai. ,,Galiu pažadėti, kad tikrai išliksime tokiais, kokiais buvome. Pažadu, kad šiam koncertui ruošiamąsi taip, kaip nebuvo ruošiamąsi jokiam kitam koncertui tiek fiziškai, tiek morališkai. Mums šis koncertas bus tikrai morališkai sunkiausias, todėl atiduosime visas jėgas kiek turime. O kaip nustebinsime pamatys tie, kas ateis i koncertą, nes mes visada mėgstame pasilikti šiek tiek paslapties, todėl tas paslaptis išplepėsime jau tada, kai susitiksime su savo mylimąją publika akis į akį. “ .

Pokalbio pabaigoje, Imantas buvo paprašytas atsiųsti nuorodą dainos, kuri jo manymu yra gerbėjų mėgstamiausia ir artima jam pačiam. Gavome užtikrintą atsakymą: ,,Be abejonės, tai bus ši daina - I Want You Back.’’

Kol lauksite koncerto, klausykitės:

Žodžiai Aivos Navickaitės

Ar teko girdėti apie FOOS-IN?

O apie žaliai-baltą futbolo aikštės staliuką lauke, ant kurio patogu ištiesti kojas?

O žvakę, šviečiančią prie metalinių laiptų romantiškai, pagal skerdžiantį acid?

O ar neužnešė Eglės Suckmafinger vizualizacija ant paklodės?

Kaip šachmatai? Mačiau kažkas jais žaidė. Nepaisant bass‘o ir beats‘ų.

O ar ausų būgneliai liko gyvi nuo bombioškių šiukšliadėžėj? Nes maniškiams užtruko laiko atsigaut.

Dar pamenu gerai ant sienos kabojo dvi-dimensinės emocijos -nuotraukos, tiesiai iš Lino Vaitonio skaitmeninių archyvų.

Visa tai mačiau, nes teko užsukti į Raketos bai bai party.

Daina Dubauskaitė, Komža ir Pranciškus, 96WRLD, Justas Fresh ir Rus Dawg  yra užkonservuoti Raketos perliukai. Jau gailiesi nenuėjęs?

Olimpiečių g.3 laipteliai buvo slidūs! Tačiau niekas tuomet neišgriuvo, nes žmonių skaičius, turbūt, gerokai viršijo Raketos tūrį ir kiekvieno asmeninei judėjimo laisvei buvo suteikta po porą kubinių centimetrų. Taigi,chebros pritvinkęs pirmas aukštas neleido į orą pakilti Raketai iki pat paryčių.

„ Ko čia būsi atėjęs?“- paklausiau ryškaus melomano, nes man pačiai, eilinei pilietei, tokia muzika tebėra nauji horizontai.

„Aišku, kad dėl Fresh‘o“.

Fresho? Kas tas Freshas? Aaaa... Justas Fresh. MondayJazz. Turntablizm. Jazz.Big-beats.  Nors tie patys melomanai kalbėjo, kad apibūdinti „ką jie čia groja“ yra sunku - pati didžiausia eklektika ever.

Teko išgirsti ir Komžą su Pranciškum, vietiniai sakė, jog jie čia - veteranai. Patikėjau. Gerai susuko trap‘ą. Minia susivyniojo į mažus love, bass ir beats kokonus bei pradingo erdvėje.

96wrld užpjovė negyvai. Kaip tik viduryje pasirodymo aš įrodinėjau prie praėjimo kasininkui, kad kaipdievąmyliu parašysiu apie šitą reginį, nes minia lyg vienas kinkojo galvas dėkodami už elektro šoką.  Auksaplaukis DJ, sakoma, yra kylanti žvaigždė, kurią dar galima išgirsti kartu su Marku Palubenka. Būna jis visur, bet labiausiai Raketoj, Kably ir Soulbox‘e.

„Tokį gabalą susukt, tai čia geriausiu atveju vienos dienos darbas... „- kalbėjo vyrukai ramstydami sienas ir gurkšnodami alų bei nurydami muzikinius komentarus.

Ir negali paprieštarauti, nes dauguma klausytojų apie vakaro muzikos fėjas nusimanė nemažai. Net ir tie, kurie dėvėjo Stalino kailines kepures, nešiojosi po pažastimi blizgias rankines ar demonstravo apnuogintus pečius. Anaten, prie pat scenos, mergina rangėsi ir pagal beat‘ą taisyklingai vėlėsi plaukus, o bičiukas už jos užsihipnotizavęs stebėjo, kaip Rus Dawg tuoj papildys visiems energijos rezervus sibirietiškai.

Tarp visų šių futuristinių garsų bėgiojo savininkas Simas ir draugai filmuotojai šviesdami visiems į veidus ryškias Holivudines blykstes.

Žinutės kulminacija: taigi kodėl uždaro Raketą?

Nes kaip žmonės kalbėjo, Simas, kuris skrydžius organizuoja be jokių NASA sutikimų, turi ir savų reikalų bei ieško naujo vadybininko, kuris būtų „toks kaip jis ar dar kietesnis“.

Bendras muzikos įvertinimas: beats bass love trap jazz (tik trupinėlis) pabarstai ant morenginio acid torto buvo jėga!

Beje, nepamirškit pasižiūrėti ausimis Dainos Dubauskaitės, kuri yra Raketos meilė nuo senų laikų ir visiems grojo traškų dnb , urban, ambient ir kažką dar aplink. Daugelis el.muzikos prodiuserių turi savo blogus, tačiau Dainos vienas turiningiausių. 

Vienintelis blogas dalykas po bai bai party yra nenusiplaunantis „valstybinis“ štampas ant rankos. Matyt visi nori ten sugrįžti, į Raketą.

Žodžiai Ievos Naujokaitytės