Kasdien praeiname pro vietas, kurios siūlo savo prekes ir paslaugas:
kebabų kioskelius, specializuotas gurmanų parduotuvėles, prekybos centrus. Siūlo, nukainuoja - du už vieną, tris už dešimt, etiketės blyksi, viskas susipina į spalvotą karuselę. Turime vizualiosios informacijos perteklių, todėl mūsų smegenys išmoko apsisaugoti, dėmesį atkreipiame tik į tai, kas mus šokiruoja arba sužavi. Tikslas paprastas - priversti jus atsisukti, užeiti, vartoti. Ar kada pastebėjote, kaip atrodo vietų, pro kurias praeinate, logotipai? ,”McDonalds”, ,”Nike”, “Adidas”, “United colors of Benetton”, “Reserved”, “Zara”, “Mango”, “Omnitel” - galėčiau vardinti iki vakaro: išgirdus šiuos pavadinimus iškart prieš akis iškyla firmų ženklai, kuriuos iškart atpažįstame. O kokius lietuviškus ženklus žinote? Ši užduotis truputį sudėtingesnė, bet perspektyvos nėra liūdnos.
Apie gerą vizualų identitetą prirašyta daug straipsnių, pasakyta daug kalbų.
Jei trumpai ir aiškiai, vizualus dizainas turi būti aiškus, paprastas, suprantamas ir gerai įsimenantis. Bruno Munari pasakė - "Good design goes to heaven; bad design goes everywhere" . Gero dizaino išskirtinis bruožas - akivaizdumas, pamačius jį nekyla jokių klausimų. Apibendrinę istorines, geografines, temperamento ir kitas aplinkybes, lietuvišką identiteto dizainą dažniausiai turime... iš tiesų neturime. Žinoma, yra išimčių. Lietuviai nėra nekūrybingi žmonės, problema tokia - nemokame realizuoti savo kūrybingumo.
Keli pavyzdžiai, kuriuos panagrinėsiu, yra (pabrėžiu, be ironijos) ITIN
KŪRYBINGI, bet rezultatas kelia abejonių. Rimtų abejonių. Unikumas
Lietuvos rinkoje - kebabų kioskeliai. Netikėtai sutiktas erasmus, studentas
iš Turkijos, pasidalino mintimis, kad norėtų atidaryti Vilniuje kebabinę,
nes "ką daugiau turkui veikti Lietuvoje?". Kaip žinome - jeigu yra paklausa,
tai yra ir pasiūla. O greito maisto kioskelių pasiūla didelė, tad
grafiniai sprendimai įdomesni vienas už kitą.
Kebabinių burtai
Visuose miestuose ir miesteliuose yra tokios gatvės ar net atskiri rajonai, kur vaikščioti nejauku, dairytis į šonus nepatartina ir žingsniai turėtų būti spartesni negu įprastai. Bet ir ten žmonės gyvena. Ne tik gyvena, bet ir verčiasi. Ir verčiasi taip, kaip moka. Štai dar vienas smagus pavyzdys (tiek turinio, tiek išraiškos prasme). Fotografuojant šį ženklą pribėgo čigonė mergaitė ir sakė, kad fotografuoti negalima.
Žiniuonis Algirdas
Dar vienas įdomus pavyzdys. Iškart kyla keli retoriniai klausimai - ką reiškia kryžius? Inkaras? Kažkodėl primena filmo ,,Pjūklas" tematiką.
Ginekologų savitas skonis
Daug pavyzdžių, panašių į šį, galima rasti šalia turgaviečių. Matome mūsų šnekamosios kalbos grožį.
Mobilka
Yra keletas projektų, fiksuojančių tokius unikalius pavyzdžius - "Regėta Lietuva", vizualinio dizaino agentūros "Moira Visuals" leidinukas "Klaidinanti komunikacija", tačiau juokavimai nepakeičia situacijos. Šiais laikais Lietuvoje dizainu užsiima visi, kas netingi, - verslininkai, visokio plauko menininkai, grožio salonų darbuotojos (viena manikiūrininkė rodė savo vizitinę kortele, kurią pati kūrė ir maketavo su “Paint”). Teigiamiems pokyčiams trukdo įsitikinimas, kad viską išmanome geriausiai. Žmonės mokosi grafinio dizaino, todėl vertėtų ugdyti savo pasitikėjimą jų žiniomis. Galų gale, prabilti apie tai, kas gerai, kas galėtų įkvėpti norą tobulėti ir paskatinti ieškoti kitokių sprendimų. Kūrėjai ir tie, kas matot, kas yra gerai - dalinkitės. Parašykit! Paskambinkit! Pakiškit po durimis raštelį! Labai lietuviška kalbėti apie tai, koks blogas mūsų gyvenimas ir viskas, kas su juo susiję. Padarykime nors kartą atvirkščiai.
Apie gerą dizainą/dizainerį/mąstytoją/rašytoją dizaino tema pranešk!
aiste.jakimaviciute[eta]gmail.com - prabilsime garsiai.
--
Žodžiai: Aistė Jakimavičiūtė
