Darius Kadevic

Prie absurdiško slenksčio 

Atidarau voką ir, mano nuostabai iš jo pasigirsta melodijos 

ištrauka. Kelis tonus nusineša paukštis, kurio vieną 

plunksnelę išpeša tapytojas, padaro iš jos teptuką ir padeda 

jį ant palėtės krašto. Jo ateljė netvarka. Ant žemės mėtosi 

konservų dėžutė, kuria jis atsidarė suktuvu. Iš jos iškrenta 

telefonas, kurį tempia gaisrininkas, lipantis laiptais. Jis pila 

vandenį ant šiukšle dėžės, kuri pririšta prie dviračio. Ant jo 

tupi višta, kuri vietoj kaušinių peri pinigus ir lesa salotas. Ją 

stebi katinas ir groja pianinu. Prie pianino guli negyvas 

policininkas kuris neseniai dalyvavo korupcijos 

referendume kuriame buvo svarstoma kaip užauginti 

burokėlius kartu su petražolėmis. Policininkių nuomonė 

nesutapo todėl įvyko susišaudymas. Jame dalyvavo daktarai, 

psichiatrai ir virėjų sąjunga kuri paskelbė nepriklausomybę. 

Ją perskaitė angliakasių viršininkas kai žaidė golfą. Ten jis 

pamatė plaukiojanti banginį ant kurio nugaros sėdėjo 

beždžionė, kuri pabėgo iš cirko. Cirke varžomos bezdžionių 

demokratinės teisės. Neigaliujų stovėjimo aikštelėje stovėjo 

automobilis ant kurio nebuvo užrašytas numeris. Apvali 

spalvota žuvis išsipučia, kol tampa didžiulė kaip erdvėlaivis, 

ir pakyla į dangų. Danguje jį pamato gražų drugelį, kuris 

groja dudelia. Jo skambanti melodija primena Bethoveną 

kuris sėdi prie žydinio ir skaito knygą apie Afrikos deimantų 

kasyklas. Kasyklose gyvena juodaodžiai žmonės kurie bijo 

dienos šviesos. Ant laiptų stovi paštininkas kuris laiko 

viščiuką, kuri pagimdė brėdžio žmona gyvatė. Ji verda 

skanius šalti barščius iš žemės riešutų. Prie jų namų šokinėja 

kengūra ant kurios nugaros sėdi dainininkas ir dainuoja 

gražias dainas. Dainos melodija kažkur girdėta tikriausiai 

sklinda iš atidaryto voko.