Berlynas prasideda Paryžiuje. Ketvirtą ryto stotelėje laukiu autobuso ir sutinku belaukiančią bulgarę. Ji važiuos į Berlyną ieškoti laimės savo scenarijams, nes nusibodo dirbti kontoroje.

Scorcese šiurpina savo treileriu su DiCaprio, Polanski baigė režisuoti kalėjime, Bartas kalba daugiau nei bet kada. Politinio kino/obscure pavardžių skeptikams Berlynas sako "Su gimtadieniu!" – jam šešiasdešimt.

Pirma diena
Į Šarūno Barto filmą, rodomą keisčiausioje Berlinalės programoje "Forum", renkasi masės žmonių: imu nerimauti, kad neįeisiu. Šalia sukasi pažįstami lietuvių veidai, bet jie jau tik maža lašas prancūzų, berlyniečių, ir man įžūliai besišypsančio šveicaro okeane.



Barto filmas "Eurazijos aborigenas" nustebina, bet, deja, iki galo nesusuka, nesujaučia visų galų. Bartas apsinuogina maksimaliai: režisuoja pagal savo scenarijų, filmuoja ir pats filmuojasi, kritiškai verkdamas ar grubiai dulkindamasis. Pamačius Barto kūną iš taip arti, lengviau suprasti visą jo kūrybą. "Eurazijos čiabuvis" - netikėtas posūkis Barto oeuvre, įsukantis kriminalinę tematiką, motyvuotus ir kalbančius (net už kadro) personažus į kelionę po Maskvą, Vilnių, Baltarusiją, Paryžių... Kartais net panašu, kad į scenarijų baksnojo Prodiuseris, nors rezultats toli gražu ne konvencionalus ar komercinis. Įtikimesni rusų ar lietuvių personažai, o prancūzai kalba būtent per daug rusiškai... Paties Šarūno Barto atskalūnas iki finalinių epizodų išlieka kiek per daug statiškas ir neužkabinantis, bet finale nustebina dar ir kaip.

Šveicaras po seanso įbruka telefono numerį. Įžūlu.

Antra diena
Rob Epstein ir Jeffrey Friedman, šiais darbuojantys dokumentikoje (The Celluloid Closet), šį kartą bando, apgauti, jog kuria vaidybinį kiną - "The Howl".

Nepatikėjom: "pervaidinti" Alleno Ginsbergo interviu, keletas iliustruotų scenų iš jo gyvenimo ir skatmeninės animacijos fantazijos deklamuojant poeto eiles, ramiai sugula į dokumentinį žanrą. Kuris nuvilia, kai tikiesi gay love story su James Franco, nors kaip bebūtų, jis lieka patrauklus ir vaidindamas tuos kalbančios galvos interviu. Teisme, kuriame sprendžiama, ar Ginsbergo "The Howl" yra literatūriškai vertingas kūrinys, vienas ekspertų rėžia: "Poezija nesiverčia į prozą. Todėl tai ir yra poezija". Vat ir pasiklydo vertime.


Polanski, negalintis dalyvauti Berlinalėje, vis tiek yra didžiausių antraščių kaltininkas. O jo filmas - gerai sukaltas detektyvas: muzika, aktoriai (McGreggor, Brosnan), siužeto ir vaizdo posūkiai kuria stilingo, skoningo ir oraus filmo įspūdį - panašiai mes mėgaujamės Hitchcocku, ar Kubricku, kai prieš akis tave elegantiškai mausto. Ori pramoga šiais laikais retas atvejis. Laisvę Polanskiui!

Vienareikšmiškai, dokumentika šiais laikais siūlo įdomesnias istorijas, nei vaidybinis kinas (kitas dalykas, kad ne visiems kine svarbiausia istorija). Toks ir filmo "Priesaika" atvejis, pasakojantis apie Osamo Bin Ladeno buvusį asmens sargybinį. Jis pažinojo daugumą Rugsėjo 11 kamikadzių, bet pats atakoje nedalyvavo... tuo metu sėdėjo kalėjime, iš kurio greit išėjo, suteikęs daug naudingos informacijos amerikiečiams... Fantastiškas personažas skleidžiasi prieš akis, kaip ir kontraversiška tema, į kurią vis dar sunku žvelgti be emocijų. Filmo autorė Laura Poitrias po seanso prisipažino, kad vos atvyko į Berlyną, nes oro uoste buvo pareikšta, kad kažkas "iš aukščiau" jai draudžia palikti JAV (dešimtys skambučių advokatams, ir kažkaip susitvarkė). Kvailas tas amerikiečių saugumas, padarė išvadą režisierė.

Pirmame rusiškame transvesistų (drag queen) filme "Veselchaki" su džiaugsmu sutiko vaidinti Rusijos kino žvaigždės Renata Litvinova ir Ingeborga Dapkūnaitė. Bet tikros žvaigždės - persirengiantys žydriukai ir jų linksmos istorijos, persūdytos klišėmis iš "Priscilos" ar panašios Holivudo produkcijos. Režisierius Feliksas Mikchailovas ir filmo prodiuseriai po seanso dalinosi, jog netikėtai Rusijoje filmą jau rodo daugiau nei 70 kino teatrų, ir žiūrovai filmą priima teigiamai ir nuotaikingai. Su tuo ir pasveikinsime kūrėjus, o teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nieko originalaus, išskyrus vietinį kontekstą, "Veselchaki" neatneša.

Šveicaras po filmo neduoda ramybės. Bartas, Dapkūnaitė, aš - kas jam su tais lietuviais?

2

0